Japonų kalba

Japonų kalba
Japonų kalba (日本語, ) – šnekamoji ir rašytinė kalba, daugiausia vartojama Japonijoje.

Šia kalba kaip gimtąja šneka apie 130 mln.

pasaulio gyventojų.

Priklauso japonų kalbų (arba japonų-riūkiūjiečių) kalbų šeimai.

Kai kurie lingvistai bando japonų kalbą priskirti didesnei kalbų šeimai, grupuojant su korėjiečių, ainų ir austroazinėmis kalbomis į Altajaus kalbų šeimą, bet kol kas jokie ryšiai su kitomis kalbų šeimomis nėra įrodyti.

Šalis
  • Japonija
    Japonija ( arba Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijos, Ochotsko, Rytų Kinijos jūrų. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios Kinija, Korėja ir Rusija.

    Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos. Didžiausios salos, Hokaidas (北海道 – Hokkaidō), Honšiū (本州), Šikoku (四国), Kiūšiū (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius kalnuotas, nemaža dalis turi ugnikalnių. Aukščiausia Japonijos viršūnė, Fudzijamos kalnas (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija dešimta – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. Didysis Tokijas, kuriame yra ir pati de facto Japonijos sostinė, bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia metropolinė zona pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų.
  • Palau
    Palau, oficialiai Palau Respublika (palauiečių: Beluu er a Belau) – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.

    Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 m.