Danų kalba

Danų kalba
Danų kalba (dan. dansk sprog) – kalba, kilusi iš germanų prokalbės, priklausanti šiaurės germanų (skandinavų kalbų) grupei ir drauge su švedų kalba sudaranti rytinę tos grupės šaką.

Bendrine danų kalba (Rigsdanks) kalba Kopenhagoje ir aplinkinėse teritorijose. Praktiškai visos salos turi savo tarmę. Danų kalbos dialektai skirstomi į tris grupes:

* vakarinę (Jutlandijos, jutų), kuri apima Jutlandijos pusiasalio tarmes ir yra skirstoma į pietų, vakarų ir rytų Jutlandijos tarmes;

* salų - Zelandijos, Fiuno ir pietinės Danijos salų tarmės;

* rytų - Bornholmo salos tarmė; anksčiau šiai grupei priklausė ir dabartinės Švedijos pietuose gyvavę dialektai, kurie vėliau tapo pietinėmis švedų kalbos tarmėmis.

Bendrinė danų kalba susiformavo XVIII a. Zelandijos dialektų pagrindu.

Šalis
  • Danija
    Danija, oficialiai Danijos Karalystė  – Šiaurės šalims priklausanti valstybė Šiaurės Europoje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).

    Kategato ir Eresuno sąsiauriai skiria Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.
  • Farerai
    Farerai  arba Farerų salos – salų grupė šiaurės Atlanto vandenyne, tarp Škotijos ir Islandijos, tarp Atlanto vandenyno ir Norvegijos jūros. Autonominis Danijos Karalystės regionas. Administracinis centras – Torshaunas. 18 Farerų salų buvo atrastos Viduramžiais. Visos salos, išskyrus Mažąjį Duimuną, yra apgyvendintos.

    Pasak legendų, jau nuo senų laikų Fareruose gyveno keltų gentys. IX a. čia atsikėlė pirmieji atvykėliai iš Norvegijos. XI a. įsigalėjo krikščionybė. Norvegijai ir Danijai susijungus į sąjungą, Farerai perėjo Danijos žinion.
  • Islandija
    Islandija  – Šiaurės šalims priklausanti valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

    Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2020 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 4-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.
  • Grenlandija
    Grenlandija – Danijai priklausanti didžiausia pasaulio sala tarp Atlanto ir Arkties vandenynų, į šiaurės rytus nuo Šiaurės Amerikos. Apie 83 % salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų.

    Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.