Botijų kalba
Botijų kalba – Butano Karalystės valstybinė kalba. Kaip pirmąja kalba ja kalba ngalopai, vakariniame Butane.
Žodis „dzongkha“ reiškia kalba (kha, ཁ་), kuria kalbama dzonge (dzong, རྫོང་); dzongai – tai tvirtovės tipo vienuolynai, kuriuos XII amžiuje po visą Butaną įkūrė Shabdrung Ngawang Namgyel.
Dzongkha priklauso tibetiečių kalbų grupei. Ji turi lingvistinį sąryšį su dabartine tibetiečių kalba, kaip ispanų kalba su italų kalba. Šios šiuolaikinių kalbų poros prarado abipusį suprantamumą, bet jos dalijasi bendrą protėvių kalbą, kuri vis dar vartojama liturginiame kontekste. Tuo tarpu, kai religijos mokslininkai Ispanijoje ir Italijoje studijuoja lotynų kalbą, Romos Katalikų Bažnyčios bažnytinę kalbą, vienuoliai Tibete ir Butane studijuoja senąją tibetiečių kalbą – šventąją Tibeto budizmo kalbą. Iki pat 1960 m. Butano mokyklose buvo mokoma šia kalba.
Dzongkha sudaro trys skirtingi dialektai: wang-the (kalbama Timpu ir Punakoje), haa ir šiaurinio Timpu, kurie kartais laikomi atskiromis kalbomis. Egzistuoja ir priešingas variantas: giminingos kalbos Butane, tokios kaip adapa, brokat, čocangacakha (20 000 kalbančiųjų), lakha (8 000), lajakha (8 000) ir lunanakha (700) laikomos dzonghos tarmėmis.
Kitos giminingos dzongkha kalbos yra sikimiečių (kalbama Sikime), groma (kalbama Kinijoje prie Butano šiaurės vakarų sienos), džirelių ir šerpų kalbos (Nepale). Laikoma, kad visų jų protėvynė buvo Čumbi slėnis (Kinijoje), iš kur paplito į dabartines teritorijas.
Žodis „dzongkha“ reiškia kalba (kha, ཁ་), kuria kalbama dzonge (dzong, རྫོང་); dzongai – tai tvirtovės tipo vienuolynai, kuriuos XII amžiuje po visą Butaną įkūrė Shabdrung Ngawang Namgyel.
Dzongkha priklauso tibetiečių kalbų grupei. Ji turi lingvistinį sąryšį su dabartine tibetiečių kalba, kaip ispanų kalba su italų kalba. Šios šiuolaikinių kalbų poros prarado abipusį suprantamumą, bet jos dalijasi bendrą protėvių kalbą, kuri vis dar vartojama liturginiame kontekste. Tuo tarpu, kai religijos mokslininkai Ispanijoje ir Italijoje studijuoja lotynų kalbą, Romos Katalikų Bažnyčios bažnytinę kalbą, vienuoliai Tibete ir Butane studijuoja senąją tibetiečių kalbą – šventąją Tibeto budizmo kalbą. Iki pat 1960 m. Butano mokyklose buvo mokoma šia kalba.
Dzongkha sudaro trys skirtingi dialektai: wang-the (kalbama Timpu ir Punakoje), haa ir šiaurinio Timpu, kurie kartais laikomi atskiromis kalbomis. Egzistuoja ir priešingas variantas: giminingos kalbos Butane, tokios kaip adapa, brokat, čocangacakha (20 000 kalbančiųjų), lakha (8 000), lajakha (8 000) ir lunanakha (700) laikomos dzonghos tarmėmis.
Kitos giminingos dzongkha kalbos yra sikimiečių (kalbama Sikime), groma (kalbama Kinijoje prie Butano šiaurės vakarų sienos), džirelių ir šerpų kalbos (Nepale). Laikoma, kad visų jų protėvynė buvo Čumbi slėnis (Kinijoje), iš kur paplito į dabartines teritorijas.
Šalis
-
Butanas
Butano Karalystė (Butanas) – valstybė pietų Azijoje, Himalajuose. Ribojasi su Indija ir Kinija. Butaną nuo Nepalo vakaruose skiria Sikimo valstija Indijoje, nuo Bangladešo − Vakarų Bengalija. Butaniečiai savo šalį vadina Druk Yul, kas reiškia „Griaustinio drakono žemė“.
Butanas ilgą laiką buvo viena labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, tačiau naujovės, tokios kaip tiesioginiai tarptautiniai skrydžiai, internetas, mobilusis ryšys ir kabelinė televizija, ženkliai modernizavo šalies miestus. Butane tokią modernizaciją bandoma suderinti su senovės kultūra ir tradicijomis, taikant bendrosios nacionalinės laimės (BNL) filosofiją. Šalyje išvengta gamtos niokojimo. Vyriausybė imasi veiksmingų priemonių kultūros, tapatumo ir aplinkos išsaugojimui. 2006 m. žurnalas „Business week“, remdamasis tais pačiais metais Lesterio universiteto atlikto tyrimo „Pasaulinis laimės žemėlapis“ duomenimis, Butaną įvertino kaip laimingiausią šalį Azijoje ir aštuntą laimingiausią pasaulyje.