Armėnų kalba

Armėnų kalba (Հայերեն) – armėnų tautos kalba, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, tarp kurių yra viena iš seniausių, turinčių rašto sistemą, ir sudaro atskirą grupę (su kai kuriomis išnykusiomis kalbomis bandoma įtraukti į paleobalkanų kalbų grupę).

Armėnų bendrinės kalbos istorija dalinama į 3 periodus: senąjį (406 – XI a., bendrinė kalba vadinosi grabar), vidurinį (XI – XVII a.) ir naująjį (nuo XVII a.).

Armėnų kalboje yra 6 balsinės ir 30 priebalsinių fonemų. Daiktavardis turi 2 skaičius. Keliuose dialektuose išliko dviskaita. Giminės išnyko. Egzistuoja postpozicinis žymimasis artikelis. Yra 7 linksniai ir 8 linksniavimo tipai. Kalba – agliutinacinė. Veiksmažodis dabartinėje armėnų kalboje kaitomas asmenimis, skaičiais, laikais, turi nuosakas ir veikslus.

Kalbai užrašyti vartojamas armėnų raštas.

* Armėnų kalbos pradžiamokslis (rusų ir anglų kalbomis)

* Armėnų-anglų, anglų-armėnų kalbų žodynas

* ISO 9985, standartas armėnų rašmenų perrašai į lotyniškuosius

Šalis

Armėnija

Armėnija, oficialiai Armėnijos Respublika – neturinti išėjimo į jūrą valstybė pietinėje Užkaukazėje, Vakarų Azijoje. Ribojasi su Turkija vakaruose, Gruzija šiaurėje, Azerbaidžanu rytuose, Iranu pietuose.

Armėnija yra unitarinė daugiapartinė demokratinė valstybė, turinti ilgą istorinę ir kultūrinę tradiciją. Armėnijos satrapija buvo įkurta VI a. pr. m. e. po Urartu žlugimo. Armėnijos karalystė savo klestėjimą pasiekė I a.pr.m.e valdant Tigranui Didžiajam. Armėnija buvo pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė tapo oficialia religija, tarp II a. pabaigos ir IV a. pradžios (oficiali data yra 301 m. e. m.). Iki tol vyravęs zoroastrizmas ir pagonybė nunyko. Tarp XI ir XIV a. armėnų kunigaikštystė ir vėliau karalystė, vadinamoji Kilikijos Armėnija, egzistavo Viduržemio jūros pakrantėje.
Žemėlapis - Armėnija
Azerbaidžanas

Azerbaidžanas, oficialiai Azerbaidžano Respublika – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukazo regione. Azerbaidžanas ribojasi su Rusija šiaurėje, Gruzija šiaurės vakaruose, Armėnija vakaruose ir Iranu pietuose. Nachičevanės Autonominė Respublika ribojasi su Turkija, Armėnija ir Iranu. Rytuose šalies krantus skalauja Kaspijos jūra. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.

* Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija.
Žemėlapis - Azerbaidžanas
Libanas

* Šis straipsnis apie valstybę. Apie miestą Kolumbijoje žr. Libanas (Kolumbija).

Libanas, oficialiai Libano Respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Sirija, pietuose – su Izraeliu. Vakaruose Libanas prieina prie Viduržemio jūros. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Beirutas.
Žemėlapis - Libanas
Mesopotamija

Mesopotamija (arba Tarpupis; iš graikų: Μεσοποταμία, senovės persų Miyanrudan – tarpupis, arba aramėjų Beth-Nahrin – dvi upės) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Anatolijoje (Turkija), Sirijoje ir Irake.

Tai seniausias upinės drėkinamosios žemdirbystės civilizacijos regionas, viena iš galimų rašto atsiradimo vietų.
Žemėlapis - Mesopotamija
Sakartvelas

Sakartvelas arba Gruzija (, Sakartvelo) – valstybė Pietų Kaukaze, rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Gruzija ribojasi su Rusija šiaurėje ir rytuose, Turkija pietvakariuose, Armėnija pietuose ir Azerbaidžanu pietryčiuose.

Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Tbilisis.
Žemėlapis - Sakartvelas
Sirija

Sirija, oficialiai Sirijos Arabų Respublika – valstybė Vakarų Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Turkija, rytuose ir pietryčiuose – su Iraku, pietuose – su Jordanija, vakaruose – su Izraeliu ir Libanu. Vakaruose Sirija prieina prie Viduržemio jūros. Šalis suskirstyta į 14 muchafazų, kurios apima 65 rajonus. Sirijos sostinė ir didžiausias miestas – Damaskas.

Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija
Žemėlapis - Sirija