Kalba - Anglų kalba

Kalba  >  Anglų kalba

Anglų kalba

Anglų kalba – germanų kalbų grupės kalba, kilusi iš germanų prokalbės. Vartojama Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje, Airijos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje, 60 % Kanadoje, iš dalies Pietų Afrikos Respublikoje, Indijoje. Ji taip pat viena iš oficialių JT kalbų.

Per XX a. anglų kalba tapo pasauline lingua franca ir iš šio statuso išstūmė prancūzų kalbą. Daugelyje šalių anglų kalba mokoma mokyklose kaip pirmoji užsienio kalba, anglų kalba yra daugelio tarptautinių organizacijų kalba.

Skiriama senoji (V–XI a.), vidurinė (XI–XV a.) ir naujoji (nuo XVI a.).

Senoji anglų kalba, arba anglosaksų kalba, pradėjo formuotis, kai V a. į keltų (britų ir gėlų) gyvenamą Britaniją iš Europos atsikėlė germanų gentys (anglai, saksai, jutai). Skiriami keturi anglosaksų kalbos dialektai: Nuo VI a. pab. pasipildė lotyniškais žodžiais. Lotynų abėcėlė išstūmė germanų rašmenis – runas. XI a. sustiprėjo skandinavų kalbų įtaka. Senoji anglų kalba turėjo daug galūnių, laisvą žodžių tvarką ir palyginti nedaug skolinių.

* anglų, kuri skirstoma į dvi patarmes:

* Nortumbrijos – į šiaurę nuo Humberio upės iki pat Edinburgo Škotijoje; vyravo literatūroje ir kultūroje iki vikingų invazijos (793 m. Lindisfarne antpuolis, 865 m. didysis išsilaipinimas), po to vyrauja Veseksas

* Mersijos

* saksų

* jutų

Vidurinė anglų kalba pradėjo formuotis po Hastingso mūšio, kai Anglijoje įsitvirtino normanų kunigaikštis Vilhelmas Užkariautojas. Dvaro kalba tapo normanų kalba (prancūzų kalbos variantas). Prancūzų kalba labai paveikė senąją anglų kalbą. Pakito kalbos struktūra. Sumažėjo galūnių, atsirado daugiau analitinių formų, žodžių tvarka tapo griežtesnė, žodynas pasipildė prancūziškais ir lotyniškais žodžiais.

Šalis

Botsvana

Botsvanos Respublika (Botsvana) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Namibija vakaruose, Zambija šiaurėje ir Zimbabve šiaurės rytuose.

Iki europiečių atvykimo apie 200–500 m., bantų tautos, kurios kilo iš Katangos provincijos regiono, perėjo per Limpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni – teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Haiveldas – didelė ir santykinai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki 1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės.

Etiopija

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje ir antra šalis pagal gyventojų skaičių Afrikoje. Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai.

Gambija

Gambijos Islamo Respublika (Gambija) – valstybė Vakarų Afrikoje. Gambiją iš visų pusių supa Senegalas, išskyrus nedidelę Atlanto vandenyno pakrantę.

Apie ikikolonijinę istoriją – Senegambija''.

Gana

Ganos Respublika (Gana) – valstybė Vakarų Afrikoje. Jos sostinė Akra. Ribojasi su Dramblio Kaulo Krantu vakaruose, Burkina Fasu šiaurėje, Togu rytuose, ir Gvinėjos įlanka pietuose.


Jungtinė Arabų Respublika

Jungtinė Arabų Respublika – istorinė valstybė Afrikoje ir Azijoje. Šalis susikūrė 1958 m., kai Egiptas ir Sirija susijungė į bendrą valstybę. 1961 m. Sirija pasitraukė ir vėl tapo nepriklausoma valstybe, bet Egiptas iki 1971 m. oficialiai buvo vadinamas „Jungtine Arabų Respublika“. Per beveik visą savo egzistavimo laiką Jungtinė Arabų Respublika kartu su Šiaurės Jemenu sudarė Jungtines Arabų Valstijas.

Valstybė buvo įsikūrusi prie Viduržemio jūros. Didesnė dalis šalies buvo Afrikoje, kita dalis – Azijoje. Tarp egiptietiškų ir siriškų teritorijų šalį skyrė Libanas ir Izraelis.

Kamerūnas

Kamerūno Respublika (Kamerūnas) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Nigerija, Čadu, Centrinės Afrikos Respublika, Kongu, Gabonu, Pusiaujo Gvinėja ir Gvinėjos įlanka. Šalis kartais vadinama „miniatiūrine Afrika“ dėl geologinės ir kultūrinės įvairovės. Gamtinės sąlygos čia labai įvairios: yra ir paplūdimių, dykumų, savanų, kalnų ir net drėgnųjų miškų. Aukščiausias taškas – 4040 m aukščio Kamerūno ugnikalnis, didžiausi miestai – Duala, Jaundė ir Garua. Kamerūne gyvena apie 200 skirtingų kalbinių grupių. Šalis garsi savo tradicine muzika (makossa ir bikutsi), taip pat pajėgia futbolo rinktine. Oficialios kalbos – prancūzų ir anglų.

Kamerūnas palaiko gerus santykius su JAV ir kitomis išsivysčiusiomis šalimis, yra pakankamai geruose santykiuose su savo kaimynais Afrikoje, palaiko JT taikos palaikymo iniciatyvą Centrinėje Afrikoje. Vis dėlto tarptautinėje arenoje daugiausiai konfiktų kyla dėl sienų nustatymo, ypač su Nigerija.

Kenija

Kenijos Respublika (Kenija) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija, Somaliu, Pietų Sudanu, Tanzanija, Uganda ir Indijos vandenynu.

Kenijos šalies pavadinimas kilo nuo Kenijos kalno, reiškiančio „baltas“. Kenijos kalno viršukalnė (5199 m virš jūros lygio) nuolat skendi baltuojančiuose debesyse.

Lesotas

Lesoto Karalystė (Lesotas) – valstybė Pietų Afrikoje, iš visų pusių apsupta Pietų Afrikos Respublikos. Valstybės pavadinimas verčiamas kaip „šalis, kurioje kalbama sesoto kalba“. Lesotas, kaip buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, priklauso Tautų Sandraugai.

Lesoto valstybingumo istorija prasidėjo XIX a. pradžioje, kai karalius Mošoešoe I konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, apėmusias taip pat ir dalį dabartinės Pietų Afrikos Respublikos. Ši konsolidacija vyko į pietus gyvenusių bantų genčių - zulų, chosų ir kitų - ekspansijos akivaizdoje. Ši ekspansija buvo įvardijama kaip mfekanė ir skatino vienytis.

Liberija

Liberija (oficialiai - Liberijos Respublika) - tai šalis Vakarų Afrikoje. Valstybė turi sieną Vakaruose su Siera Leone, Šiaurėje su Gvinėja ir Rytuose su Dramblio Kaulo Krantu. Pietuose šalis ribojasi su Atlanto vandenynu. Sostinė – Monrovija.

Pagal 1986 m. konstituciją Liberija prezidentinė respublika. Valstybės, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (National Assembly), kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai. Senatą sudaro 30 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 9 metams. Atstovų Rūmus sudaro 64 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams.

Libija

Libijos Valstybė (Libija) – valstybė Afrikos šiaurėje, prie Viduržemio jūros. Ribojasi su Egiptu rytuose, Sudanu pietryčiuose, Čadu ir Nigeriu pietuose, Alžyru ir Tunisu vakaruose.


Mauricijus

Mauricijaus Respublika (Mauricijus) – valstybė Indijos vandenyno salose, apie 900 km į rytus nuo Madagaskaro. Be Mauricijaus (1 865 km²) ir Rodrigeso salos (104 km²), esančių Maskarenų salyne, Mauricijui priklauso ir Kargados Karachos salynas bei Agalegos salos. Bendras plotas – 2 045 km².

Mauricijaus valdymo forma – parlamentinė demokratija, savo struktūra panaši į Jungtinės karalystės. Valstybės vadovas yra prezidentas, penkeriems metams renkamas Nacionalinės Asamblėjos (Mauricijaus parlamento). Parlamentas susideda iš 62 visuotinai renkamų narių. Vykdomajai valdžiai vadovauja ministras pirmininkas ir ministrų taryba. Istoriškai pastebima dviejų didelių partijų koalicijų susidarymo tendencija.

Namibija

Namibija, oficialiai – Namibijos Respublika  – valstybė pietvakarių Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje. Namibija šiaurėje ribojasi su Angola ir Zambija, rytuose su Botsvana, bei pietuose su Pietų Afrikos Respublika.

Šalies pavadinimas kilęs nuo Namibo dykumos, kuri dengia visą šalies pakrantę. Pavadinimas buvo parinktas po nepriklausomybės, kaip neutralus, nes Namibijoje nei viena tauta nesudaro ženklios daugumos.

Nigerija

Nigerija (oficialus pavadinimas Nigerijos Federacinė Respublika) – federacinė konstitucinė Vakarų Afrikos valstybė.

Ribojasi su Beninu vakaruose, Čadu ir Kamerūnu rytuose, Nigeriu šiaurėje ir Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka) pietuose. Nigerija užima 923 768 km², turi apie 150 mln. gyventojų; sostinė Abudža. Trys didžiausios šalies etninės grupės yra hausai, igbai ir jorubai.

Pietų Afrikos Respublika

Pietų Afrikos Respublika (PAR) – valstybė Afrikos pietuose, prie Atlanto ir Indijos vandenynų. Šiaurėje ribojasi su Namibija, Botsvana bei Zimbabve, šiaurės rytuose – su Mozambiku ir Svazilandu, apglėbia Lesotą.

Plotas – 1 221 037 km². Gyventojų skaičius – 44 819 778 (2001 m.). Pietų Afrikos Respublikoje yra 11 oficialų kalbų, iš kurių 9 priklauso bantu kalbinei grupe, o likusios 2 (anglų ir afrikanų) – indoeuropiečių kalboms. 79,3 % Pietų Afrikos gyventojų juodaodžiai, 9,1 % baltaodžiai, 9,0 % spalvotieji ir 2,6 % azijiečiai.

Pietų Sudanas

Pietų Sudanas – nepriklausoma valstybė vidurio-rytų Afrikoje. Sostinė – Džuba. Rytuose ribojasi su Etiopija, pietuose su Demokratine Kongo Respublika, Uganda ir Kenija, vakaruose su CAR, šiaurėje su Sudanu.

Autonomijos teisės suteiktos 2005 m. taikos sutartimi tarp Sudano vadovybės ir Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimo. Taip buvo nutrauktas ilgiausias pilietinis karas Afrikos istorijoje. 2005 m. Pietų Sudanas įtvirtino savo laikinąją konstituciją. 2011 m. sausio 9–15 d. teritorijoje vyko referendumas dėl nepriklausomybės paskelbimo. Pagal jo rezultatus (98 % rinkėjų balsavo už nepriklausomybės paskelbimą) buvo nuspręsta, kad nuo 2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudanas tapo nepriklausoma Pietų Sudano Respublika.

Ruanda

Ruandos Respublika (Ruanda) – valstybė Centrinėje Afrikoje, vadinamajame Didžiųjų Ežerų regione. Ribojasi su Uganda, Burundžiu, Kongo Demokratine Respublika ir Tanzanija. Dažnai vadinama „Tūkstančio kalvų šalimi“.

1895 m. Ruanda tapo Vokietijos kolonija. Jai pralaimėjus I pasaulinį karą protektoratas suteiktas Belgijai, kuri valdė su Tautų Lygos mandatu. Belgai, siekdami savo tikslų, tutsių ir hutų tautas atskyrė. Tutsiai tapo aukštesniąja klase, o hutai – žemesniąja. 1962 m. liepos 1 d. Ruanda išsivadavo iš Belgijos mandato. Kilo pilietinis karas tarp tutsių ir hutų. Į karą buvo įtraukta ir Tanzanija. 1994 m. prasidėjo Ruandos genocidas, kurio metu nužudyta apie 0,8 mln. tutsių. JTO ir Prancūzijos pastangomis karas nutrauktas. Vėliau šalis įtraukta į Pirmąjį ir Antrąjį Kongo karus. Tik 2004 m. Ruanda išsivadavo iš karų ir pasuko demokratijos keliu. 2009 m. lapkričio 29 d. šalis tapo 44-ąja Tautų sandraugos nare.

Seišeliai

Seišeliai (oficialus pavadinimas Seišelių Respublika) – salų valstybė Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro.

Kitos netoliese esančios salų valstybės ir teritorijos yra Mauricijus ir Reunionas pietuose, Komorai pietvakariuose ir Maldyvai šiaurės rytuose.

Siera Leonė

Siera Leonė (oficialus pavadinimas Siera Leonės Respublika) yra konstitucinė demokratinė Vakarų Afrikos valstybė. Ribojasi su Gvinėja šiaurės rytuose, Liberija pietryčiuose, Atlanto vandenynu pietvakariuose, ir užima 71 740 km² plotą; turi apie 6,3 mln. gyventojų. Šalyje vyrauja tropinis klimatas, nuo vandenyno pusės į žemyno gilumą tęsiasi savanų ir drėgnųjų atogrąžų miškų gamtinės zonos. Didžiausias Siera Leonės miestas ir jos sostinė yra Fritaunas.

Ankstyvieji Siera Leonės gyventojai buvo Šerbro, Temnės ir Limbos, o vėliau ir Mendės bei Kono etninės grupės, kurios kraštą vadino Romarongu; vietine kalba tai reiškia kalną. Šiandien šios penkios etninės grupės sudaro bendrą vietinį Siera Leonės etnosą. Valstybės pavadinimas kilo iš 1462 metais portugalų keliautojo Pedro da Sintros sudaryto žemėlapio, kuriame jis šalia Fritauno esančias kalvas pavadino Serra de Leão; portugališkai tai reiškia „Liūto kalnus“. Siera Leonė tapo svarbiu transatlantinės vergų prekybos centru, kol 1787 metais Siera Leonės kompanija įkūrė Fritauną, tuo metu vadintą vergų rojumi; į jį iš Šiaurės Amerikos ir Karibų jūros regiono plūdo daugybė nuo vergijos išlaisvintų juodaodžių. 1808 metais Fritaunas tapo britų imperijos kolonija, o 1896 metais pateko į Jungtinės Karalystės protektoratą; suvienijus šiųdviejų įstatus, 1961 m. balandžio 27 d. Siera Leonė tapo nepriklausoma. Dėl vyriausybinės korupcijos ir netvarkos šalies viduje bei šalimais esančioje Liberijoje vykusio karo, Siera Leonėje 1991 metais kilo pilietinis karas, kuris baigėsi tik 2000-aisiais, į šalį įvedus Nigerijos paskirtą Jungtinių Tautų taikdarių kariuomenę. 1998 metais JT pajėgos Fritaune sugrąžino šalies piliečių demokratiškai išrinktą valdžią. Iki karo pabaigos buvo nuginkluota beveik 72,5 tūkst. buvusių revoliucinių kovotojų. 2002 metais įkurtas Specialusis Siera Leonės Tribunolas, skirtas ištirti karo ir žmoniškumo nusikaltimus, padarytus nuo 1996-ųjų metų.

Somalis

Somalio Federacinė Respublika (Somalis) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Etiopija – vakaruose, Kenija – pietvakariuose, Džibučiu – šiaurės vakaruose, Adeno įlanka – šiaurėje ir Indijos vandenynu – rytuose. Iš visų Afrikos valstybių, Somalis turi ilgiausią pajūrio ruožą, o šalies kraštovaizdį sudaro plynaukštės, lygumos ir aukštumos.

Senovėje, Somalis buvo svarbus prekybos centras. Dauguma mokslininkų mano, kad dabartinėje Somalio teritorijoje egzistavo senovinė Punto šalis. Viduramžiais, kelios stiprios Somalio imperijos dominavo regioninėje prekyboje, įskaitant Adžūranų valstybė, Adalis, Varšangelio sultonatas ir Geledų sultonatas. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje britai ir italai užėmė dali pakrantės ir įkūrė Britų Somalilandą ir Italų Somalilandą. 1927 metais Italija įgijo pilną kontrolę savo regiono dalyse. Ši okupacija truko iki 1941 m. kai ji buvo pakeista britų karine administracija. Šiaurės Somalis liko ir toliau britų protektoriatu, o pietų Somalį pradėjo globoti Jungtinių Tautų Organizacija. 1960 m. abu regionai buvo sujungti ir sudaryta Somalio Respublika, kurią pradėjo valdyti civilinė vyriausybė. 1969 m. užgrobė valdžią ir paskelbė Somalį demokratine respublika.

Sudanas

Apie geografinį regioną Afrikoje, žiūrėkite straipsnį Sudanas (regionas)''

Sudano Respublika (Sudanas) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje, viena didžiausių žemyne. Ribojasi su Egiptu šiaurėje, Eritrėja bei Etiopija rytuose, Pietų Sudanu pietuose, Čadu vakaruose ir Libija šiaurės vakaruose. Taip pat ribojasi su Raudonąja jūra šiaurės rytuose.

Svazilandas

Svazilando Karalystė (Svazilandas, anksčiau vadintas Svazilendu) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos respublika vakaruose ir Mozambiku rytuose. Svazilandas yra viena mažiausių šalių Afrikoje – iš šiaurės į pietus ji driekiasi ne daugiau 200 km, o iš rytų į vakarus – apie 130 km. Tuo pačiu šalies geografija bei klimatas labai įvairus. Didžioji dauguma gyventojų yra svaziai, kurie kalba svazių kalba. Savo valstybę jie ukūrė valdant karaliui Ngwane III XVIII a. viduryje, o dabartines ribas įgavo 1881 m. Svazilando ir jo gyventojų – svazių – pavadinimas kilo iš karaliaus Msvačio II-ojo, XIX a. šalį suvienijusio ir teritoriją išplėtusio valdovo vardo. Dabartinės šalies sienos buvo nubrėžtos 1881 m. Po anglų-būrų karo 1903–1967 m. buvo Didžiosios Britanijos protektoratas; nepriklausomybę paskelbė 1968 m. rugsėjo 3 d.

Svazilandas – viena mažiausių Afrikos valstybių, iš šiaurės į pietus besidriekianti 200 km, iš rytų į vakarus – 130 km. Nepaisant to, šalies tipografija ir klimatas įvairuoja – nuo vėsaus kalnynuose iki karšto lygumose. Didžiąją dalį gyventojų sudaro etniniai svaziai, šnekantys svazių kalba.

Tanzanija

Tanzanija yra Rytų Afrikos valstybė, Indijos vandenyno pakrantėje. Ribojasi šiaurėje su Kenija ir Uganda, vakaruose su Ruanda, Burundžiu ir Kongo Demokratine Respublika, pietuose su Zambija, Malaviu ir Mozambiku.

Žemyninė Tanzanijos dalis, kaip ir visa Rytų Afrika yra laikoma visos žmonijos protėvyne. Čia randami seniausių žmogaus protėvių Oldovajaus kultūros radiniai. Iki I tūkst. pr. m. e. pradžios Tanzanijos teritorija buvo gyvenama pigmėjų ir koisanų protėvių. Bantų migracijos laikais juos išstūmė ar išnaikino juodaodžiai bantai. Vakarinėse Tanzanijos teritorijose (Didžiųjų ežerų regione) suklestėjo žemdirbių ir geležies lydytojų Ureve kultūra.

Uganda

Ugandos Respublika (Uganda) – valstybė Centrinėje Afrikoje. Ribojasi su Kenija rytuose, Pietų Sudanu šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika vakaruose, Ruanda pietvakariuose ir Tanzanija pietuose.

Ilgą laiką Ugandos teritorijoje gyveno įvairios medžiotojų-rankiotojų gentys. Žemdirbystė, metalo apdirbimas ir pirmieji valstybiniai dariniai siejami su bantų migracija į pietines Ugandos dalis. XIV-XVI a. kraštas pateko į Kitaros imperiją. Dėl nilotų įsiveržimo ši bantų valstybė žlugo. Vėliau Ugandoje susidarė keletas valstybių – Bunjoro, Bugandos, Ankolės ir kt. karalystės. Palaipsniui nuo jų atsiskyrė dar keletas karalysčių – Busogos, Toro ir kt.

Zambija

Zambijos Respublika (Zambija) – valstybė Vidurio-Pietų Afrikoje. Ribojasi su Kongo Demokratine Respublika šiaurėje, Tanzanija šiaurės rytuose, Malaviu rytuose, Mozambiku pietryčiuose, Zimbabve, Botsvana ir Namibija pietuose, Angola vakaruose.

Dabartinė Zambijos teritorija susiformavo XIX a., ją kolonizavus Jungtinei Karalystei. Iki tol ši teritorija kartu su Kongo Demokratinės Respublikos, Malavio, Zimbabvės teritorija buvo Pietinės Afrikos dalis. Seniausieji vietos gyventojai buvo pigmėjai, kuriuos IV a. išstūmė technologiškai pažangesni bantai, atsinešę žemdirbystės, vario apdirbimo tradicijas. Čia nuo XVI a. formavosi Afrikos geležies amžiaus valstybės. Svarbiausios tarp tokių valstybių Zambijos teritorijoje buvo Alujana vakarinėje Zambijoje, Bemba šiaurinėje, Kazembė centrinėje ir Maravi rytinėje. Šios karalystės iki pat XIX a. beveik neturėjo santykių su Afrikos pakrante, kurią tuomet jau kolonizavo Portugalija.

Šv. Elenos sala

Šv. Elenos, Dangun Žengimo ir Tristano da Kunjos salos  – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, kurią sudaro keletas atokių, pietinėje Atlanto vandenyno dalyje išsibarsčiusių salų. Iki 2009 m. pagal pagrindinę salą teritorija vadinta 'Šv. Elenos sala ir jos valdos' (Saint Helena and Dependencies).

Teritoriją sudaro 3 dalys, geografiškai – 5 salos:

Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos

Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos  – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija Pietų Atlante.

Į jas pretenzijas reiškia Argentina.

Bahreinas

Bahreino Karalystė (Bahreinas) – salų valstybė Persijos įlankoje, Artimuosiuose Rytuose. Bahreinas Karaliaus Fahdo tiltų tinklu sujungtas su Saudo Arabija. 2014 m. šalyje gyveno 1 300 000 gyventojų.

Tikima, kad Bahreino teritorijoje gimė dilmunų civilizacija – viena seniausių civilizacijų Artimuosiuose Rytuose. Vėliau šioje teritorijoje valdė partai ir sasanidai. Bahreinas tapo viena pirmųjų šalių, kurioje išplito islamas (628 m.). Nuo 1521 m. Bahreiną valdė Portugalija. 1602 m. valdžią perėmė Safavidų dinastija, o nuo 1783 m. šalį valdo Kalifų karališkoji šeima.

Bangladešas

Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru.

Iki 1947 m. – Bengalijos istorija.

Brunėjus

Brunėjus arba Brunėjaus Valstybės Darusalamas (Negara Brunei Darussalam/نڬارا بروني دارالسلام, Brunėjaus Valstybė, Taikos Užuovėja) – valstybė Pietryčių Azijoje, Borneo saloje. Ribojasi su Malaizija ir Pietų Kinijos jūra.

Brunėjaus istorija yra neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija. Čia nuo I tūkst. vidurio egzistavo thalasokratinė valstybė: kinų šaltiniai mini hinduistinę Poni valstybę, su kuria Kinija palaikė prekybinius santykius. XIV a Poni, kaip ir visas Malajų salynas buvo įjungtas į Madžapadhito imperiją, tačiau priklausomybė buvo daugiau nominali.

Filipinai

Filipinų Respublika  – valstybė, įsikūrusi 7 107 salose Ramiojo vandenyno vakaruose, apie 100 kilometrų į pietryčius nuo žemyninės Azijos. Filipinai yra vienintelė Azijos pietryčių valstybė, neturinti sausumos sienų su savo kaimynėmis. Šalies krantus vakaruose skalauja Pietų Kinijos, Sulu ir Sulavesio jūros, o rytuose – Filipinų jūra. Plotu Filipinai yra 5-oji salų valstybė (po Indonezijos, Madagaskaro, Papua Naujosios Gvinėjos ir Japonijos). Ji yra 13-oji valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (per 100 mln.). Filipinai buvo Ispanijos bei JAV kolonija. Nepriklausomybę atgavo po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m. liepos 4 d. Manilos sutartimi.

Iki nepriklausomybės – Malajų salyno istorija.''

Honkongas

Honkongo specialusis administracinis regionas, Siangangas ( 'Kvapnusis uostas') – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų.

1842–1997 m. buvo Jungtinės Karalystės kolonija.

Indija

Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi induizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.

Indijos Vandenyno Britų Sritis

Indijos Vandenyno Britų Sritis (angl. British Indian Ocean Territory) - Didžiajai Britanijai priklausanti užjūrio teritorija, esanti Indijos vandenyne, tarp Afrikos ir Indonezijos. Teritorija sudaryta iš šešių atolų, priklausančių Čagoso archipelagui.

Kategorija:Ginčytinos teritorijos

Indonezija

Indonezijos Respublika – salų valstybė Azijos pietryčiuose. Ribojasi su Malaizija Borneo saloje, Papua Naująja Gvinėja Naujosios Gvinėjos saloje bei Rytų Timoru Timoro saloje. Indonezija nepriklausomybę paskelbė 1945 m. rugpjūčio 17 d., bet galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę. Indonezijos pavadinime yra du žodžiai: lotyniškas Indus, reiškiantis Indiją ir graikiškas nesos, reiškiantis salas. Taigi, šalies pavadinimas gali būti verčiamas kaip Indijos salos. Iki nepriklausomybės Indonezija buvo vadinama Nyderlandų Indija arba Ost-Indija (Rytų Indija, plg. Karibų jūros salos Vest Indija, t. y. Vakarų Indija).

Indonezijos istorija iki 1945 m: Malajų salyno istorija

Izraelis

Izraelio Valstybė – žydų valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose. Izraelis ribojasi su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu.

Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Izraelis yra liberalioji demokratija su parlamentiniu valdymu, proporciniu atstovavimu ir visuotiniais rinkimais. Šalies premjeras yra vyriausybės galva, o Knesetas yra įstatymų leidžiamoji valdžia. Izraelis yra išsivysčiusi valstybė ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė. Šalies bendrasis vidaus produktas (2017 m. duomenimis) yra trisdešimt antras pagal dydį pasaulyje. Šalyje daug kvalifikuotos darbo jėgos, tai viena labiausiai išsivysčiusių šalių pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių piliečių dalį, taip pat - daugiausiai moksliniams tyrimams ir plėtrai skirianti valstybė. Izraelis turi aukščiausią pragyvenimo lygį Artimuosiuose Rytuose ir patenka į dešimtuką šalių su ilgiausia vidutine gyvenimo trukme.

Jordanija

Jordanijos Hašimitų Karalystė (Jordanija) – valstybė Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Sirija šiaurėje, Iraku šiaurės rytuose, Saudo Arabija rytuose ir pietuose, Izraeliu ir Vakarų Krantu vakaruose.

Svarbiausia Jordanijos teritorija, kur koncentruojasi beveik visi gyventojai, apima tik siaurą kalnuotą vakarinį ruožą. Šis ruožas yra pietrytinė Istorinės Sirijos (Levanto) dalis, neretai dar vadinama Užjordane (Transjordanija).

Jungtiniai Arabų Emyratai

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Omanu, Saudo Arabija ir Kataru. JAE sudaro septynios valstijos, vadinamos emyratais. JAE naftos rezervai yra šešti pagal dydį pasaulyje. JAE priskiriami prie vienų turtingiausių pasaulio šalių pagal BVP vienam gyventojui.

Iki XIX a. – Omano istorija.

Kalėdų sala

Kalėdų sala yra maža, savivaldos neturinti ir Australijai priklausanti Indijos vandenyno sala. Salos plotas siekia apie 135 km². 2006 m. liepos mėn. saloje gyvena 1493 gyventojai. Administracinis centras – Flajing Fiš Kovas (Flying Fish Cove).

Sala turi unikalios gyvūnijos ir augalijos, kuri išsivystė visiškai atsiskyrusi nuo didesnių salų ar žemynų, todėl labai domina mokslininkus. 65 % salos ploto užima nacionalinis parkas. Nemažą salos dalį apima atogrąžų miškai.

Kambodža

Kambodžos Karalystė (Kambodža) – valstybė pietryčių Azijoje, prie Tailando įlankos. Ribojasi su Tailandu šiaurės vakaruose, Laosu šiaurėje bei Vietnamu rytuose.


Kokosų

Kokosų salos (dar vad. Kilingo salomis, angl. – Cocos (Keeling) Islands) – 27 koralinių salų teritorija, valdoma Australijos, esanti Indijos vandenyne.

Plotas – 14,2 km², kurį sudaro 27 koralinės salos. Administracinis centras West Island yra Vakarų saloje. 1978 m. teritorijoje gyveno apie 400 žmonių. Dauguma iš jų – malajiečiai, išpažįstantys islamą.

Kuveitas

Kuveito Valstybė (Kuveitas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, šalia Persijos įlankos.

Ribojasi su Iraku šiaurėje (242 km) ir Saudo Arabija pietuose (220 km).

Laosas

Laoso Liaudies Demokratinė Respublika (Laosas) – valstybė pietryčių Azijoje, neturinti priėjimo prie jūros. Ribojasi su Mianmaru, Kinija, Vietnamu, Kambodža ir Tailandu. Laoso istorija siekia La Sango karalystę (dar vadinamą milijono dramblių šalimi), kuri egzistavo nuo XIV iki XVIII a.

Išsivadavęs iš Prancūzijos kolonizacijos, 1949 m. Laosas paskelbė nepriklausomybę. Ilgas pilietinis karas oficialiai baigėsi, kai 1975 m. į valdžią atėjo komunistinis Patet Lao judėjimas, tačiau pasipriešinimas ir protestai dar tęsėsi kelerius metus.

Libanas

Libano Respublika (Libanas) – valstybė Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje. Ribojasi su Sirija ir Izraeliu.

Dabartinio Libano teritorijoje finikiečiai buvo įkūrę miestų daugiau kaip prieš 3000 metų. Dar neseniai Libanas buvo klestinti valstybė, kultūrinis ir prekybinis Artimujų Rytų centras. Sostinė Beirutas pritraukdavo daugybę turistų. Tačiau dėl įtampos tarp religinių grupių 1975 m. prasidėjo ilgalaikis pilietinis karas, nuniokojęs beveik visą šalį. XX a. paskutiniame dešimtmetyje buvo pasiektas taikos susitarimas, ir vyriausybė, padedama užsienio, ėmėsi atkurti ūkį ir atstatyti sugriautus miestus.

Malaizija

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Borneo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas Mizan Zainal Abidin.

Malaizijos istorija iki nepriklausomybės: Malajų salyno istorija, Malajų valstybės

Maldyvai

Maldyvų Respublika (Maldyvai ދިވެހިރާއްޖެ = Dhivehi Raa’je) – salų valstybė Indijos vandenyne, į pietvakarius nuo Indijos. Sanskrito kalba Maldyvai reiškia „tūkstantis salų“.

Žinios iš ankstyvosios Maldyvų istorijos labai miglotos. Pasak legendos, Sinhalos princas Koimale (spėjama, apie V a.) užplaukė ant seklumos su savo žmona (Šri Lankos karaliaus dukterimi) ir čia įkūrė savo sultonatą. Salos nuo XII a. buvo lankomos Arabijos jūros regiono pirklių ir puldinėjamos Mopla piratų (iš Indijos Keralos). XVI a. salas pajungė portugalai ir valdė 15 m. (1558–1573 m.), kol juos išvijo patriotas, vėliau sultonas Muhammad Thakurufar Al-Azam. Salos buvo nepriklausomas musulmonų sultonatas (nors buvo britų protektoratas 1887–1965). Nuo 1953 – respublika. 1965 m. liepos 26 d. Maldyvai gavo nepriklausomybę iš britų. Po to sultonai dar vadovavo 3 metus iki 1968 m. lapkričio 11 d. Nuo tada šalis vadinasi Maldyvų respublika. 1988 m. Tamilai isiveržė į Maldyvus, bet su Indijos vyriausybės pagalba Maldyvai išvijo juos iš šalies.

Nepalas

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika – valstybė Azijos pietuose, Himalajų kalnuose. Šiaurėje ribojasi su Kinija (Tibetu), pietuose – su Indija. Sostinė Katmandu yra didžiausias miestas šalyje. Valstybinė kalba – nepaliečių, valiuta – Nepalo rupija (NPR).

Šalis pasižymi gamtine įvairove: pietuose plyti siauras drėgnų terajų lygumų ruožas, kurioms būdingas tropinis ir subtropinis klimatas, o tolstant į šiaurę prasideda vidurio kalvos, pereinančios į Aukštuosius Himalajus. Nepalui priklauso 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir Everestas.

Omanas

Omano Sultonatas (Omanas) – valstybė pietvakarinėje Azijos dalyje, Artimuosiuose Rytuose. Ribojasi su Jungtiniais Arabų Emiratais šiaurės vakaruose, Saudo Arabija vakaruose, Jemenu pietvakariuose, taip pat su Arabijos jūra pietuose ir rytuose bei Persijos įlanka šiaurės rytuose.

Pagrindinis straipsnis: Omano ekonomika

Pakistanas

Pakistano Islamo Respublika (Pakistanas) – valstybė pietinėje Azijoje. Ribojasi su Indija, Iranu, Afganistanu, Kinija ir Arabijos jūra. Sostinė – Islamabadas.

Pakistanas kaip atskira valstybė sukurtas 1947 m. rugpjūčio 14 d., padalinus buvusią Britanijos Indiją. Iki tol per visą istoriją šalies teritorija buvo svarbi zona tarp dviejų civilizacijų – Indų civilizacijos rytuose ir Persų civilizacijos vakaruose. Dėl to rytinės dykumingos lygumos, drėkinamos Indo upės (istoriniai Pandžabo ir Sindo regionai) vystėsi veikiamos Indijos kultūros, o vakariniai kalnuoti regionai (istoriniai Beludžistano ir Puštunistano regionai) – veikiami senovės persų, o vėliau islamiškos Didžiojo Irano kultūros.

Pietų Korėja

Korėja, oficialiai vadinama Korėjos Respublika,, [tɛhanminɡuk̚] ) – valstybė rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos pietinė dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja, vakaruose – su Kinija, rytuose – su Japonija. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – Seulas, vienas didžiausių metropolinių miestų.

Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių pasaulio civilizacijų pasaulyje. Korėjos istorijos pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai Tankuno buvo įkurta Kočiosono karalystė. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m., valdant Sillai, suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo į Šiaurės ir Pietų Antrojo pasaulinio karo metais, pastaroji 1948 m. pasuko demokratijos keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino pilna demokratija.

Singapūras

Singapūro Respublika – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).

Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinamaTamaseku, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo XV a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui

Sirija

Sirija Arabų respublika – valstybė Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Libanu, Izraeliu, Jordanija, Iraku, Turkija bei Viduržemio jūra.

Pagrindinis straipsnis: Sirijos istorija

Tailandas

Tailando Karalystė (Tailandas; iki 1949 metų – Siamas) – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Laosu ir Kambodža rytuose, Tailando įlanka ir Malaizija pietuose, Andamanų jūra ir Mianmaru vakaruose.

Tailando istorija prasideda tajų migracija į dabartinį Tailandą pirmajame tūkstantmetyje. Prieš tai čia keletą tūkstantmečių egzistavo bronzos ir geležies amžiaus kultūros, taip pat vėlesnės monų, malajų ir khmerų karalystės. Tajai sukūrė savo karalystes, žymiausia jų trumpai klestėjusi Suchotajaus ir ilgiau gyvavusi Ajutaja karalystės. Šioms karalystėms nuolat kėlė grėsmę Mianmaras ir Vietnamas taip pat tajų ir lao konkurentai. XIX a. ir XX a. pradžioje kėlė grėsmę Europos kolonijinės imperijos, tačiau Tailandas išliko vienintele pietryčių Azijos valstybe, kuri nepateko į kolonijinį valdymą. Po absoliutinės Tailando monarchijos nuvertimo 1932 m., Tailandas beveik nuolat 60 metų buvo valdomas kariškių, kol buvo įvesta demokratinė sistema.

Vietnamas

Vietnamo Socialistinė Respublika  – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Kinija, Laosu, Kambodža. 2011 m. Vietname gyveno apytiksliai 90,5 milijono žmonių. Tai 13-ta didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir 8-ta Azijoje.

Vietnamiečiai išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos Imperijos 938 m. Sėkmingos Vietnamo karališkosios šeimos atvedė Vietnamą į aukso amžių iki Indokinijos pusiasalio kolonizavimo. Pastangos išvaryti Prancūzus iš Vietnamo davė vaisių: XX a. vid. jie pasitraukė iš šalies ir paliko ją politiškai suskaldytą į dvi grupes. Įsikišus užsienio šalims, kova peraugo į Vietnamo karą, kuris baigėsi 1975 m. Šiaurės Vietnamo pergale.

Šri Lanka

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika, Šri Lanka (iki 1972 m. žinoma kaip Ceilonas) – sala Indijos vandenyne ir to paties pavadinimo joje įsikūrusi valstybė. Sala yra 55 km į pietryčius nuo Indostano pusiasalio.

Lanka (skr. tviskanti žemė) – istorinis-kultūrinis Pietų Azijos regionas, žinomas nuo I tūkst. pr. m. e. Jis buvo minimas Mahabharatoje ir Ramajanoje. Iš šio pavadinimo valstybė ir kildina savo pavadinimą.

Airijos sala

Airijos salos fizinis žemėlapis

Airija (air.

Danija

Danijos Karalystė – valstybė Europos šiaurinėje dalyje, tarp Baltijos ir Šiaurės jūros. Įsikūrusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ribojasi su Vokietija (vienintelė sausumos siena – 68 km ilgio).

Kategato ir Eresuno sąsiauriai skirią Daniją nuo Švedijos, Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos. Nuo 1973 m. Danija priklauso Europos Sąjungai, bet Grenlandija ir Farerų salos turinčios vidaus autonomiją, Europos Sąjungai nepriklauso. Danija taip pat yra NATO, OECD ir ESBO narė.

Džersis

Džersis  – sala Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.

Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis.

Gernsis

Gernsis  – salų grupė Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.

Gernsis yra Britanijos karūnos priklausinys, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Džersis.

Gibraltaras

Gibraltaras yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti pietvakarių Europoje, šiaurėje besiribojanti su Ispanija, pietuose – su Atlanto vandenynu ir Viduržemio jūra. Gibraltaras yra tarp Europos ir Afrikos.

Gibraltare gyvena apie 27,9 tūkst. gyventojų (2005 m.). Dauguma jų yra kilę iš Andalūzijos, Anglijos, Viduržemio jūros kraštų (ypač Maltos ir Genujos). Pagrindinė religija – katalikybė, kurią išpažįsta 76,9 % gyventojų, kiek mažiau yra anglikonų, (6,9 %). Taip pat yra nedidelės žydų (2,3 %), taip pat hinduistų (kartu su netikinčiais sudaro beveik 7 %) bei Maroko musulmonų (6,9 %) bendruomenės. Oficiali teritorijos kalba – anglų, naudojama mokyklose ir oficialiame gyvenime, taip pat dažnai vartojamos ispanų, portugalų, italų kalbos. Gyventojų raštingumas viršija 80 %. 1 000 gyventojų kasmet tenka 3,39 migranto, 14,4 gimimų ir 8,45 mirčių; populiacija išauga 0,91 % per metus. 65 % gyventojų yra darbingo amžiaus.

Graikija

Graikija (, 🇬🇷), oficialiai – Graikijos Respublika  – valstybė Pietų Europoje, prie Viduržemio jūros. Ji užima pietinę Balkanų pusiasalio dalį ir turi daugiau negu 100 salų, kurios užima 19 % visos šalies teritorijos. Graikija šiaurės vakaruose ribojasi su Albanija, šiaurėje su Makedonija ir Bulgarija, šiaurės rytuose su Turkija. Šalies pakrantę skalauja Egėjo, Jonijos ir Viduržemio jūros.

Moderniųjų laikų Graikija kūrėsi remdamasi idėja, kad ji esanti Senovės Graikijos palikuonė ir tuo pačiu Vakarų pasaulio kultūros lopšys. Šį palikimą iš dalies atspindi 17 Graikijos istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Islandija

Islandija  – valstybė, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje, esančioje Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje, 300 km į rytus nuo Grenlandijos ir 1000 km į vakarus nuo Norvegijos. 103 000 km² ploto valstybėje gyvena 321 857 gyventojai – Islandija šiuo atžvilgiu rečiausiai apgyvendinta valstybė Europoje. Reikjavikas yra šiauriausiai įsikūrusi valstybės sostinė, jos zonoje gyvena du trečdaliai visų gyventojų. Islandijos, esančios visai šalia Šiaurės poliaračio, klimatas pakankamai švelnus dėl ją šildančios šiltosios Golfo srovės.

Islandijoje veikia laisvosios rinkos ekonomika, korporaciniai mokesčiai pakankamai maži, palyginti su kitomis OECD narėmis; šalis įdiegusi šiaurės šalių gerovės valstybės modelį, piliečiams suteikiama visuotinė medicininė rūpyba, aukštasis mokslas. 2013 m. Islandija JT buvo įvardinta kaip 13-a pagal išsivystymą valstybė pasaulyje, matuojant JT socialinės raidos indeksu, taip pat kaip geriausiai užtikrinanti lyčių lygybę valstybė. Šalyje itin žemas socialinės atskirties rodiklis.

Jungtinė Karalystė

Apie salą žr. Didžioji Britanija (sala)

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (arba trumpai Jungtinė Karalystė ) yra valstybė Vakarų Europoje.

Kipras

Kipras, oficialiai − Kipro respublika − valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose , esanti į pietus nuo Turkijos ir į vakarus nuo Sirijos bei Libano. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūrinių atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.

Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Junginių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras įstojo į Europos Sąjungą.

Malta

Maltos Respublika − salų valstybė Viduržemio jūroje, pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, trys iš kurių yra apgyvendintos. Didžiausia sala – Maltos, kur įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis valstybės gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek mažiau nei 450 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km 2 ), Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Yra dvi valstybinės kalbos – maltiečių ir anglų. Malta randasi 80 km į pietus nuo Italijos, 284 km į rytus nuo Tuniso, ir 333 km į šiaurę virš Libijos.

Dėl to, kad Maltos salos užima strategiškai svarbią padėtį Viduržemio jūros viduryje, jas istorijos eigoje buvo užvaldžiusios įvarios tautos: finikiečiai, kartaginiečiai, graikai, romėnai, Bizantijos imperija, arabai, normanai, ispanai, Maltos ordinas, vėliau prancūzai ir britai.

Meno Sala

Meno sala yra Airijos jūroje, Britų salų geografiniame centre. Turi specialų politinį Britanijos Karūnos priklausomos teritorijos statusą (kaip ir Normandijos salos). Formaliai sala nėra Jungtinės Karalystės dalis ir nepriklauso Europos Sąjungai. Salos plotas 572 km², gyvena apie 76 tūkst. gyventojų. Administracinis centras – Daglasas. Dalis gyventojų kalba meniečių kalba.

Kategorija:Meno sala Kategorija:Airijos jūra

Monakas

Monako Kunigaikštystė – nedidelė Alpių valstybė prie Viduržemio jūros, besiribojanti su Prancūzija. Tai viena mažiausių valstybių pasaulyje, bet tuo pačiu – tankiausiai apgyvendinta.

Skirtumas tarp Monako miesto ir Monako valstybės tėra teorinis, kadangi valstybė faktiškai susideda iš miesto, kurį sudaro Monakas (Monaco Ville), Monte Karlas (Monte Carlo), La Kondaminas (La Condamine) ir naujas pramoninis rajonas – Fonvilis (Fontvieille).

Angilija

Angilija – Jungtinei Karalystei priklausanti užjūrio teritorija, sala tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno, Antilų salyno Priešvėjinėse salose.

Pagrindinis straipsnis: Angilijos istorija

Antigva ir Barbuda

Antigva ir Barbuda – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje, Mažųjų Antilų salyne, šalia Atlanto vandenyno.

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos istorija

Aruba

Aruba – sala Karibų jūroje, priklausanti Nyderlandams ir turinti autonomijos statusą. Administracinis centras – Oranjestadas. Arubos sala yra Pavėjinių salų grupėje. Oficialios kalbos – olandų ir papiamento.

Seniausi gyventojai aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos, iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m. panaikinus vergovę sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis. Nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė.

BES salos

BES salos (Boneras, Sint Eustatijus, Saba, ) arba Karibų Nyderlandai – Nyderlandų Karalystei priklausančios salos Karibų jūroje. Iki 2010 m. spalio 10 d. priklausė Nyderlandų Antilų autonominiam regionui. Šiuo metu turi specialiųjų Nyderlandų provincijų statusą. 25 699 gyventojai (2017 m.).


Bahamos

Bahamų Sandrauga – salų valstybė Atlanto vandenyne, Karibų jūros regione.

Bahamų pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas galėjo kilti iš ispaniškų žodžių baja mar ("sekli jūra") arba iš lukajanų kalbos ba-ha-ma ("didžioji aukštutinė vidurio žemė"), jie galėjo taip vadinti Didžiąją Bahamą.

Barbadosas

Barbadòsas  – valstybė-sala Vest Indijoje, Mažųjų Antilų salose tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno.

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

Belizas

Belizas – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Meksika šiaurės vakaruose, Gvatemala vakaruose ir pietuose, Karibų jūra rytuose.

Teritorijoje nuo apie 300 m. pr. m. e. iki 900 metų klestėjo majų civilizacija. 1502 m. čia atvyko Kristupas Kolumbas ir, ispanams 1509–1524 metais nukariavus Centrinę Ameriką, šiaurinė dabartinio Belizo dalis buvo prijungta prie Naujosios Ispanijos (Meksikos), o pietinė – prie Gvatemalos karalystės.

Bermuda

Bermuda (Bermudai, Bermudų salos ) – Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, esanti Atlanto vandenyne, maždaug už 975 km į rytus nuo JAV.

Koloniją sudaro per 150 vulkaninės kilmės salų, užimančių 58,8 km² plotą.

Dominika

Apie valstybę Haičio saloje – žiūrėkite straipsnį Dominikos Respublika''

Dominikos Sandrauga (Dominika) – valstybė, įsikūrusi Dominikos saloje Karibų jūroje.

Grenada

Grenada – salų valstybė Karibų jūroje. Grenada pietryčiuose ribojasi su Trinidadu ir Tobagu, pietvakariuose su Venesuela ir šiaurės rytuose su Sent Vinsentu ir Grenadinais.

Grenada taip pat dažnai vadinama „prieskonių sala“, nes būtent Grenada yra viena didžiausių muskato vaisių ir miltelių eksportuotoja pasaulyje.

Grenlandija

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala, Danijai priklausanti salų grupė Šiaurės Amerikoje. Apie 81 % salos padengta ledu. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe fiordų ir pakrantės salų.

Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500 m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti Islandijos ir Norvegijos vikingai ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių inuitų protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.

Jamaika

Jamaika – sala ir valstybė Karibų jūroje, Didžiųjų Antilų salyne, į pietus nuo Kubos ir į vakarus nuo Haičio. Pavadinimas kilo iš indėnų Taino kalbos pavadinimo Xaymaca („pavasarių žemė“).

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija, Britų Vakarų Indijos

Jungtinės Amerikos Valstijos

Jungtinės Amerikos Valstijos (sutrumpintai JAV arba Jungtinės Valstijos; angl. The United States of America, sutrumpintai USA) – valstybė Šiaurės Amerikoje. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš penkiasdešimties valstijų ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi centrinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kur yra 48 valstijos bei sostinė Vašingtonas (federalinėje Kolumbijos apygardoje). Aliaskos valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o Havajai – salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas – Niujorkas. JAV šiaurėje ribojasi su Kanada, pietuose – su Meksika.

Pagal plotą (9,83 milijonų km²) ir gyventojų skaičių (apie 306 milijonai), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos teritorijos.

Kaimanų salos

Kaimanų Salos arba Kaimanai  – salos Karibų jūroje, priklausančios Jungtinei Karalystei.

Administracinis centras – Džordžtaunas.

Kanada

Kanada – valstybė Šiaurės Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su JAV pietuose ir vakaruose, taip pat su Atlanto vandenynu rytuose, Ramiuoju vandenynu vakaruose bei Arkties vandenynu šiaurėje.

Kanada yra federacija, kurią sudaro 10 provincijų ir 3 teritorijos. Kanada yra antra pagal plotą pasaulio valstybė po Rusijos, jos plotas yra beveik 10 mln. kv. kilometrų. 2015 m. Kanadoje gyveno 35 mln. gyventojų, ji buvo 26-ta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje.

Kosta Rika

Kosta Rikos Respublika (Kosta Rika) – valstybė Centrinėje Amerikoje, Šiaurės Amerikos žemyne. Ribojasi su Panama pietuose, Nikaragva šiaurėje, taip pat Karibų jūra rytuose ir Ramiuoju vandenynu vakaruose.

Kosta Rika yra demokratinė respublika su stipria konstitucija. Šalis turėjo daugiau nei 115 metų nenutraukiamą demokratiją. Dėl to Kosta Rika yra viena iš stabiliausių valstybių regione. Ji sugebėjo išvengti agresijos protrūkio, kuris pasireiškė didžiojoje Lotynų Amerikos dalyje.

Mergelių Salos

Britų Mergelių Salos – salų grupė Karibų jūros šiaurės rytinėje dalyje, Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija.

Mergelių salos yra viena populiariausių jurisdikcijų, kuriose registruojamos ofšorinės įmonės.

Mergelių Salos

JAV Mergelių Salos  – salų grupė Karibų jūroje, priklausanti JAV, kurios nusipirko šias salas iš Danijos Pirmojo pasaulinio karo metu (1917 metais), bijodamos, kad Vokietija gali okupuoti salas ir panaudoti jas kaip povandeninių laivų bazę. Plotas 346 kvadratiniai kilometrai. Salų grupėje gyvena 106 574 žmonės (2017 m.).

Verčiamasi daugiausia turizmu. Distiliuojamas romas.

Montseratas

Montseratas – sala Karibų jūroje, Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija.

Po 1995 m. liepos 18 d. įvykusio Sufriero kalvų ugnikalnio išsiveržimo didžioji salos dalis nuniokota, du trečdaliai gyventojų išvyko iš salos.

Nikaragva

Nikaragvos Respublika (Nikaragva) – valstybė Centrinėje Amerikoje. Tai didžiausia, bet rečiausiai apgyvendinta Centrinės Amerikos valstybė. Ribojasi su Hondūru šiaurėje, Kosta Rika pietuose, taip pat su Karibų jūra ir Ramiuoju vandenynu.

1524 m. Nikaragvą kolonizavo Ispanija. 1821 m. Nikaragva iškovojo nepriklausomybę ir prisijungė prie Jungtinių Centrinės Amerikos Provincijų. 1838 m. ji paliko šią federaciją ir 1854 m. tapo visiškai suverenia respublika. Nikaragvos teritorija visada buvo labai strategiškai svarbi JAV interesams. Per Nikaragvą ėjo prekybinis kelias, kuriuo buvo siunčiami kroviniai į aukso kasybos vietas Kalifornijoje.

Panama

Panama (oficialiai Panamos Respublika) – piečiausia Centrinės Amerikos valstybė, jungianti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynus. Ribojasi su Kosta Rika šiaurės vakaruose, Kolumbija pietryčiuose, taip pat Ramiuoju vandenynu pietuose ir Karibų jūra šiaurėje.

Panama yra demokratinė prezidentinė respublika. Šalies prezidentas yra valstybės galva ir vyriausybės vadovas. Veikia daugiapartinė sistema. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vyriausybei bei Nacionalinei Asamblėjai. Teisminė valdžia yra nepriklausoma.

Puerto Rikas

Puerto Riko sandrauga (Puerto Rikas; ispaniškai: Estado Libre Asociado de Puerto Rico), tai savivaldi, neinkorporuota JAV teritorija. Išsidėsčiusi šiaurės rytų Karibų jūros baseine, į rytus nuo Dominikos respublikos.

Pagrindinis straipsnis: Puerto Riko istorija, Karibų jūros regiono istorija

Sent Kitsas ir Nevis

Sent Kitsas ir Nevis, oficialiai Sent Kristoferio ir Nevio Federacija – salų valstybė Karibų jūroje. Tai mažiausia valstybė Amerikoje tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Susideda iš dviejų vulkaninės kilmės salų – didesnės Sent Kitso ir mažesnės Nevio.

Sent Kitsas ir Nevis yra federacinė valstybė, kurioje veikia parlamentinė demokratija. Priklauso Tautų Sandraugai, todėl valstybės vadove laikoma karalienė Elžbieta II, o ją atstovauja generalgubernatorius. Pagrindinės politinės galios sutelktos ministro pirmininko rankose, kuris vadovauja vyriausybei ir paprastai būna parlamente daugumą turinčios partijos lyderis.

Sent Lusija

Sent Lusija – sala ir valstybė Mažuosiuose Antiluose, skiriančiuose Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros. Artimiausi salos kaimynai - Sent Vinsentas ir Grenadinai pietuose, Barbadosas pietryčiuose ir Martinika šiaurėje. Dėl dažnai besikeitusios britų ir prancūzų valdžios šalis dažnai vadinama "Vest Indijos Helene" - lyginama su mitine gražiausia pasaulio moterimi, dėl kurios kilo Trojos karas.

Pagrindinis straipsnis: Sent Lusijos istorija

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Sent Vinsentas ir Grenadinai – salų valstybė Karibų jūroje.

Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai karibai. Europiečiai Sent Vinsento apylinkėse plaukiojo nuo 1498 m. (Kristupas Kolumbas), bet dėl nuožmaus karibų priešinimosi, salų nekolonizavo. Tik 1719 m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. Tačiau anksčiau čia atsikraustė juodaodžiai, kurie čia pateko sudužus laivui ar pabėgę iš vergijos Barbadose. Jie susimaišė su vietiniais gyventojais ir sudarė garifūnų etninę grupę.

Sint Martenas

Sint Martenas – Nyderlandų Karalystės dalis, esanti San Marteno salos pietinėje dalyje, Gvadelupės salyne, Mažųjų Antilų salyne, Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

Šiaurėje ribojasi su Prancūzijos užjūrio bendrija San Martenu.

Terksas ir Kaikosas

Terksas ir Kaikosas  – Jungtinės Karalystės valda Karibuose Tai dvi salų, kurios nuo dugno iki paviršiaus kyla daugiau kaip 2000 m, grupės Atlanto vandenyne; Bahamų grandinės tąsa.

Terksą ir Kaikosą sudaro 8 didelės ir per 30 mažų, paprastai negyvenamų, salų.

Trinidadas ir Tobagas

Trinidado ir Tobago Respublika (Trinidadas ir Tobagas) – valstybė Karibų jūros pietuose, netoli Venesuelos ir Grenados krantų.

Trinidadas ir Tobagas užima 5 128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – Trinidado ir Tobago. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos.

Amerikos Samoa

Amerikos Samoa  – salų grupė pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje į rytus nuo didesnės Samoa valstybės. Amerikos Samoa administruojama JAV.


Australija

Australijos Sandrauga yra šešta pagal dydį (geografiškai) pasaulio šalis, užimanti Australijos žemyną ir aplinkines salas, iš kurių didžiausia Tasmanija. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. „Australijos“ pavadinimas kilęs iš (nežinoma pietų žemė).

Pirmieji žmonės Australijoje pasirodė prieš 42-48 tūkst. metų. Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno Toreso sąsiaurio salose ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.

Fidžis

Fidžio Salų Respublika (Fidžis) – valstybė Ramiajame vandenyne, Fidžio salose. Šalis išsidėsčiusi 322 salų salyne. Iš jų tik 106 yra gyvenamos. Dvejose pagrindinėse salose - Viti Levu ir Vanua Levu yra beveik 87 % gyventojų.

Pagrindinis straipsnis: Fidžio istorija

Guamas

Guamo teritorija (, čamorų kalba Guåhån) – sala Ramiojo vandenyno vakaruose ir turinti savivaldą; neinkorporuota JAV teritorija. Vietiniai gyventojai, čamorai, yra palikuonys tų, kurie gyveno saloje prieš 3500 metų. Sostinė – Aganija (čamorų k. Hagåtña, isp. ir angl. taip pat vadinama Agaña). Pagrindinės salos ekonomikos sritys – turizmas (apie 90 proc. turistų atvyksta iš Japonijos) ir JAV karinių pajėgų bazių, kurios užima 1/3 salos teritorijos, aprūpinimas.

Guamo kolonializmo istorija yra pati ilgiausia tarp Ramiojo vandenyno salų, pradedant Ferdinando Magelano apsilankymu saloje 1521 metais, jo kelionės aplink pasaulį metu. Guamas tapo svarbia poilsio stotele Ispanijos prekybos kelyje, tarp Filipinų ir Meksikos.

Jungtinių Valstijų smulkios atokios salos




Kiribatis

Kiribačio Respublika (Kiribatis) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, Okeanijoje. Per šios šalies teritoriją eina datos keitimosi linija.

Kiribačio salynas apgyvendintas Okeanijos tautų 2000 metų anksčiau, nei čia pasirodė europiečiai. Salas pirmosios atrado JAV ir JK ekspedicijos XVIII-XIX a. Į Gilberto salas pirmieji britų kolonistai atvyko 1837 m., o 1892 m. kartu su Eliso salomis (dabar Tuvalu) tapo JK protektoratu. 1916 m. Gilberto ir Eliso salos tapo Britanijos karūnos kolonija. 1919 m. prie kolonijos prijungta Kalėdų sala, o 1937 m. Fenikso salos. II pasaulinio karo metu salos buvo užgrobtos Japonijos. Tarp japonų ir JAV vyko nuožmūs mūšiai, iš kurių didžiausias - Taravos mūšis. 1971 m. Kiribatis gavo dalinę autonomiją. 1978 m. atsiskyrė Eliso salos ir paskelbė nepriklausomą Tuvalu valstybę. 1979 m. Gilberto, Linijinės ir Fenikso salos paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Kiribačiu (pagal tai, kad vietiniai gyventojai anglų Gilbert Islands taria ki-ri-ba-i).

Kuko Salos

class="infobox" style="width:25%; margin-top:0.75em; background:#f4f4f4; text-align:left; font-size:90%;" cellpadding="2"

+ '''The Cook Islands

Marianos Šiaurinės Salos

Marianos šiaurinių salų sandrauga (kitaip: Šiaurės Marianų salos, Šiaurės Marianai) – 14 salų sandrauga Ramiojo vandenyno vakaruose, sudariusi politinę sąjungą su JAV, yra viena JAV teritorijų.


Maršalo salos

Maršalo Salų Respublika (Maršalo salos) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, Mikronezijoje, asocijuota su JAV. Susideda iš kelių šimtų koralinių salų, atolų ir rifų.

Vakaruose ir pietvakariuose ribojasi su Mikronezijos Federacinių Valstijų, o pietuose su Kiribačio teritoriniais vandenimis, kitose dalyse – su neutraliais Ramiojo vandenyno vandenimis.

Mikronezijos Federacinės Valstijos

Mikronezijos Federacinės Valstijos – salų valstybė Ramiajame vandenyne, sutrumpintai vadinama Mikronezija ar Mikronezijos Federacija. Pietuose yra Papua Naujoji Gvinėja, vakaruose – Palau bei Filipinai, šiaurėje – Šiaurės Marianų salos. Šalis yra laisvoje asociacijoje su JAV.

Mikronezijos Federacijos istorija yra neatsiejamai susijusi su viso Mikronezijos regiono istorija. Žmonės teritorijoje apsigyveno anksčiausiai prieš 4000 metų, migruodami iš Lapitos kultūros židinių Melanezijoje. Dauguma jų kalbėjo mikronezinėmis kalbomis.

Naujieji Hebridai

Pavadinimas pakeistas dėl nepriklausomos valstybės tapatumo siekių: Naujieji Hebridai pavadinti europiečių, o Vanuatu vietine kalba reiškia 'amžinoji mūsų šalis'.

Kategorija:Vanuatu

Naujoji Zelandija

Naujoji Zelandija salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.


Nauru

Nauru – sala ir valstybė Ramiajame vandenyne, viena mažiausių nepriklausomų šalių pasaulyje, mažiausia pasaulio respublika.

Nuo pat pradžių apgyvendinta mikroneziečių ir polineziečių, XIX a. pab. buvo aneksuota kaip Vokietijos kolonija, o po Pirmojo pasaulinio karo tapo mandatine teritorija, valdoma Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo Japonija, o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. iškovojo nepriklausomybę.

Niujė

Niujė (, niuj. Niuē) – koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.

Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa. Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.

Norfolkas

Norfolko sala (, norf. Norfuk Ailen) – Australijai priklausanti sala Ramiajame vandenyne. Vakaruose yra Australija, pietuose Naujosios Zelandijos, o šiaurėje Naujoji Kaledonija. Salos administracinis centras – Kingstonas.

Nuo Australijos Norfolko sala nutolusi 1500 km. Salos plotas – 34,6 km². Norfolko sala kartu su dviem šalia esančiomis salomis sudaro vieną iš Australijos teritorijų. Gyventojų – 1 841 (2004).

Palau

Palau – salų valstybė Ramiajame vandenyne. Sostinė – Melekeokas. Ši šalis yra viena iš jauniausių ir viena iš mažiausių pasaulio valstybių.

Palau – jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi tik 1994 m.

Papua Naujoji Gvinėja

Papua Naujoji Gvinėja – trečioji pagal dydį pasaulyje salų valstybė po Indonezijos ir Madagaskaro. Ji yra Ramiajame vandenyne, rytinėje Naujosios Gvinėjos salos dalyje. Sostinė – Port Morsbis. Saloje gyvena beveik tūkstantis tautų, daugiausiai labai nedidelių, joje yra apie 15 % visų pasaulio kalbų.

Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno papuasai ir (šiaurinėse pakrantėse) melaneziečiai. 1884 m. Naujojos Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje Papua, protektoratą įvedė Didžioji Britanija, o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė Vokietija (Vokietijos Naujoji Gvinėja). 1888 m. Didžioji Britanija Papua paskelbė savo kolonija, o 1906 m. ją perdavė valdyti Australijai.

Pitkerno salos

Pitkerno salos – salų grupė, esanti Ramiojo vandenyno pietuose bei priklausanti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoms. Tai vienintelė Britų užjūrio teritorija Ramiajame vandenyne. Vakaruose ribojasi su Prancūzijos Polinezija.

Pitkernas yra viena atokiausių vietų pasaulyje – salynas yra maždaug pusiaukelėje tarp Naujosios Zelandijos ir Peru. Pagrindinė Pitkerno sala yra 2170 km į pietryčius nuo Taičio, 5310 km nuo Oklando (Naujosios Zelandijos), 6600 km nuo Panamos.

Rytų Timoras

Rytų Timoro Demokratinė Respublika – valstybė pietryčių Azijoje, užimanti rytinę Timoro salos pusę, Atauro ir Jako salas bei Ocussi-Ambeno teritoriją vakarinėje Timoro salos dalyje.

Iki pat XX a. Timoro istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija.

Saliamono Salos

Saliamono Salos – valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje, į rytus nuo Naujosios Gvinėjos. Apima Saliamono salyno pietrytinę dalį, Santa Kruso salas ir keletą kitų salų. Saliamono Salų valstybei priklauso apie tūkstantis salų, kurios drauge užima 28 450 kvadratinių kilometrų plotą. Sostinė yra Honiara Gvadalkanalio saloje.

Saliamono salos yra parlamentinė monarchija, formaliai valdoma karalienės Elžbietos II per jos atstovą generalgubernatorių. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso 50 vietų parlamentui, renkamam visuotiniuose rinkimuose kas ketverius metus. Šalyje veikia multipartinė sistema, tačiau parlamente vyrauja nepriklausomi kandidatai, būdingos dažnai besikeičiančios koalicinės vyriausybės. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko.

Samoa salynas

Samoa salynas – salynas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje.

Apima 3030 km² plotą.

Tokelau

Tokelau – atogrąžų salynas Ramiojo vandenyno pietuose, sudarytas iš 3 koralinių atolų – Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso Naujajai Zelandijai. Kartais salos taip pat vadinamos Juniono vardu, kurį saloms suteikė kolonizatoriai (tai buvo oficialus salų vardas 1777–1948 metais).

Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių Peru kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877 m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948 m., peržiūrėtas 1963 ir 1999 m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios Niujė ir Kuko salos.

Tonga

Tongos Karalystė (Tonga) – salų valstybė Ramiajame vandenyne, pietų pusrutulyje, tarp Samoa ir Fidžio.

Pirmieji Lapita kultūros žmonės į salas atkeliavo iš Santa Kruzo salų (Saliamono salos) maždaug prieš 6000 metų. Tonga – viena iš ankstyvųjų Polinezijos kultūros židinių. I mūsų eros tūkstantmetyje čia reiškėsi įtakos iš Fidžio ir Samoa salynų, o X a. Tongatapu saloje valdžią konsolidavo Tui Tonga tituluojami valdovai.

Tuvalu

Tuvalu yra valstybė Ramiajame vandenyne, į pietus nuo pusiaujo. Valstybę sudaro devyni koraliniai atolai. Pagal gyventojų skaičių už Tuvalu mažesnis tik Vatikanas, bet pagal plotą Monakas ir tas pats Vatikanas yra mažesni už Tuvalu. Šalies pavadinimas vietine kalba reiškia „8 salos“.

Tuvalu yra apgyvendinta nuo 1 tūkst. pr. m. e. Europiečiai pirmą kartą salose apsilankė 1568 m., kai į jas atvyko ispanas Alvaras Mendanja (Alvaro de Mendaña y Neyra). Kol salos netapo britų protektoratu, jose kartais lankėsi vergų pirkliai ir banginių medžiotojai.

Argentina

Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina) – antra pagal dydį Pietų Amerikos valstybė ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.

Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, Čile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotą. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.

Brazilija

Brazilijos Federacinė Respublika  – valstybė Pietų Amerikos žemyne, didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti šio žemyno valstybė. Brazilija yra didžiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių portugališkai kalbanti valstybė pasaulyje. Šalis taip pat yra penkta pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių (apie 192 milijonai) pasaulio valstybė.

Šalis užima didelę teritoriją tarp Andų kalnų ir Atlanto vandenyno, bei ribojasi su Urugvajumi, Argentina, Paragvajumi, Bolivija, Peru, Kolumbija, Venesuela, Gajana, Surinamu ir Prancūzijos Gviana.

Folklando

Folklando (Malvinų) Salos (Folklandas, Malvinai; kitaip Folklendo salos,, ) – salynas pietiniame Atlanto vandenyne, į rytus nuo Argentinos, kuri turi pretenzijų į šias salas.

Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija.

Gajana

Gajanos Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.

Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.

Surinamas

Surinamo Respublika (Surinamas; anksčiau – Nyderlandų Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Prancūzų Gviana rytuose, Brazilija pietuose, Gajana vakaruose ir Atlanto vandenynu šiaurėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Surinamo nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Henry L. Mac-Donaldas savo Vyriausybių vardu 2013 m. kovo 26 dieną Niujorke pasirašė bendrą komunikatą, kuriuo užmezgami Lietuvos ir Surinamo diplomatiniai santykiai.

* 3000 metų pr. m. e. Suriname apsigyveno indėnai aravakai;
 mapnall@gmail.com