Svaras sterlingų

Svaras sterlingų (žymimas £, ISO kodas GBP) – Jungtinės Karalystės (Didžiosios Britanijos) piniginis vienetas, susidedantis iš 100 pensų. Pavadinimas kilęs iš aukštos kokybės „sterlingo“ klasės sidabro lydinio pagaminto penso, kurių 240 svėrė vieną Trojos svarą (373,242 g). Apytiksliai lygus (2007 m. sausio kursu) 4,95 litų, 1,4821 €. Svarai sterlingų sudaro 4,2 % visų pasaulyje naudojamų pinigų rezervo.

Anglijoje vieningą metalinių pinigų sistemą 1158 m. įvedė Henrikas II. Iki 1971 piniginės reformos, 1 svaras buvo sudarytas iš 240 pensų arba 20 šilingų. Vienas šilingas buvo sudarytas iš 12 pensų. Be šių pinigų, apyvartoje cirkuliavo dar ir specifinių nominalų monetos, turinčios savus pavadinimus: ginėjos, sudarytos iš 21 šilingo, auksiniai soverenai, sudaryti iš 20 šilingų, kronos, sudarytos iš 5 šilingų, grotai, sudaryti iš 4 pensų, puspensiai (1/2 penso), fartingai (1/4 penso), o Britanijos kolonijose – ir dar smulkesnės (1/2 ir 1/4 fartingo) monetos.

Nuo 1694 m., kai buvo įkurtas Britanijos bankas, metalinius pinigus pradėta keisti popieriniais svaro sterlingų banknotais. Iš pradžių kupiūros buvo leidžiamos be nominalo, jos buvo panašios į dabartinius čekius, nes banknoto vertė buvo įrašoma ranka, pagal sidabro ar aukso lydinių svorį, kurį banko klientas padėdavo saugoti į banką. Kupiūros buvo spausdinamos ant popieriaus su vandens ženklais, bet padirbinėtojų, pakeičiančių banknoto nominalą, netrūko. Todėl nuo 1725 m. banknoto nominalą pradėta pažymėti antspaudu. Tokie banknotai jau tiko ir nevienkartiniam atsiskaitymui. Siekiant nuo vagystės apsaugoti paštu siunčiamus pinigus, banknotas buvo perplėšiamas į dvi dalis, kurios buvo siunčiamos skirtinguose vokuose.

Su svarais sterlingų susijusi ir didžiausia pinigų padirbinėjimo afera. Nacistinė Vokietija, siekdama pakirsti Didžiosios Britanijos ekonomiką, 1940–1941 m. vienoje iš koncentracijos stovyklų surinkusi kelis šimtus pagautų pinigų padirbinėtojų, privertė juos gaminti svarų sterlingų banknotus. Per trumpą laiką buvo išspausdinta daugiau kaip 100 mln. svarų sterlingų vertės banknotų, kurie sudarė apie 10 % visų pasaulyje cirkuliavusių Britanijos pinigų. Padirbinių kokybė buvo tokia aukšta, kad net specialistai jų neatskirdavo nuo tikrų. Tik kai vokiečių ekonominė diversija pasiekė didžiulį mastą, pradėta banknotus spausdinti su vienodais numeriais, o tai jau pastebėjo ir bankininkai.

• Indijos Vandenyno Britų Sritis

  Indijos Vandenyno Britų Sritis  – Didžiajai Britanijai priklausanti užjūrio teritorija, esanti Indijos vandenyne, tarp Afrikos ir Indonezijos. Teritorija sudaryta iš šešių atolų, priklausančių Čagoso archipelagui.
  
  

  Žemėlapis - Indijos Vandenyno Britų Sritis 
• Džersis

  Džersis  – sala Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos krantų.
  
  Džersis yra Britanijos karūnos priklausomybė, bet neįeina nei į Jungtinės Karalystės, nei į Europos Sąjungos sudėtį, panašiai kaip Meno sala ir Gernsis.

  Žemėlapis - Džersis 
• Gernsis

  
  
  

  Žemėlapis - Gernsis 
• Jungtinė Karalystė

  ''Apie salą žr.
  
  Didžioji Britanija (sala)''

  Žemėlapis - Jungtinė Karalystė 
• Meno sala

  Meno sala – sala Airijos jūroje, Britų salų geografiniame centre. Turi specialų politinį Britanijos Karūnos priklausomos teritorijos statusą (kaip ir Normandijos salos). Formaliai sala nėra Jungtinės Karalystės dalis. Salos plotas 572 km², gyvena apie 84 069 gyventojų (2021 m. duomenimis). Administracinis centras – Daglasas. Dalis gyventojų kalba meniečių kalba.
  
  Apie 8000 m. pr. m. e. sala buvo atkirsta nuo aplinkinių salų, nes pasibaigus ledynmečiui pakilo jūros lygis. Žmonės ją kolonizavo keliaudami jūra prieš 6500 m. pr. m. e. Pirmieji gyventojai buvo medžiotojai-rankiotojai ir žvejai.

  Žemėlapis - Meno sala