Valiuta - Naujosios Zelandijos doleris

Valiuta  >  Naujosios Zelandijos doleris

Naujosios Zelandijos doleris

$
Naujosios Zelandijos doleris (valiutos kodas NZD) yra Naujosios Zelandijos valiuta, taip pat cirkuliuojanti Kuko salose, Niujėje, Tokelau, ir Pitkerno salose. Dažniausiai trumpinama $, arba NZ$ taip išskiriant nuo kitose šalyse cirkuliuojančio dolerio. Padalinta į 100 centų.

Kategorija:Naujoji Zelandija Kategorija:Valiuta

Šalis

Kuko Salos

class="infobox" style="width:25%; margin-top:0.75em; background:#f4f4f4; text-align:left; font-size:90%;" cellpadding="2"

+ '''The Cook Islands

Naujoji Zelandija

Naujoji Zelandija salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos.


Niujė

Niujė (, niuj. Niuē) – koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.

Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiai iš Samoa. Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.

Pitkerno salos

Pitkerno salos – salų grupė, esanti Ramiojo vandenyno pietuose bei priklausanti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoms. Tai vienintelė Britų užjūrio teritorija Ramiajame vandenyne. Vakaruose ribojasi su Prancūzijos Polinezija.

Pitkernas yra viena atokiausių vietų pasaulyje – salynas yra maždaug pusiaukelėje tarp Naujosios Zelandijos ir Peru. Pagrindinė Pitkerno sala yra 2170 km į pietryčius nuo Taičio, 5310 km nuo Oklando (Naujosios Zelandijos), 6600 km nuo Panamos.

Tokelau

Tokelau – atogrąžų salynas Ramiojo vandenyno pietuose, sudarytas iš 3 koralinių atolų – Atafu, Nukunonu, Fakaofo. Priklauso Naujajai Zelandijai. Kartais salos taip pat vadinamos Juniono vardu, kurį saloms suteikė kolonizatoriai (tai buvo oficialus salų vardas 1777–1948 metais).

Tokelau saloje anksčiau gyveno Polinezijos tautelės, atsikrausčiusios iš gretimų salų. Nors archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia gyventa žmonių jau apie 1000 metų, tačiau vietinis folkloras mena tik keletą šimtmečių. Iki XIX a. salos buvo autarkinės, nors anglai jas atrado dar 1765 m. Apie 1860 metus į salas atvyko perujiečiai, ieškoję žmonių, dirbsiančių Peru kalnakasyboje. Tada jie išsivežė 253 vyrus, daugiausia – darbingo amžiaus. Dėl ligų, kurias atnešė banginių medžiotojai, Peru piratai ir misionieriai, kurie bandė apgyvendinti 500 žmonių, išmirė apie pusę Tokelau gyventojų. 1877 m. salas užėmė anglai (laivybos interesais), 1889 m. jos tapo Britanijos protektoratu, nuo 1916 m. priklausė Gilberto ir Eliso salų kolonijai (dabartinis Kiribatis), o 1925 m. perduotas Naujosios Zelandijos valdžion. Salos yra valdomos remiantis Tokelau aktu (pasirašytas 1948 m., peržiūrėtas 1963 ir 1999 m.), pagal kurį šių salų gynimas yra Naujosios Zelandijos prievolė. Tačiau Tokelau gyventojai ruošia savos konstitucijos metmenis, vysto institucijas ir siekia savivaldos – laisvos sąjungos su Naująja Zelandija, kaip kad yra pasiekusios Niujė ir Kuko salos.
 mapnall@gmail.com