Senegalas (Republic of Senegal)
 |
 |
| Senegalo vėliava | |
Senegalo Respublika (Senegalas) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Mauritanija šiaurėje, Maliu rytuose, Gvinėja ir Bisau Gvinėja pietuose, pilnai apsupa Gambiją, taip pat ribojasi su Atlanto vandenynu vakaruose.
Senegalo istorija - Senegalo teritorijoje nuo seno egzistavusių valstybių ir tautų istorija. Jos kultūrinis centras yra Senegalo upės slėnis. Beveik per visą raidą Senegalo istorija buvo artimai susijusi su vakarų Sahelio istorija, kurios kultūrinis centras buvo dab. Malyje. Čia viešpatavo Vagadu, Tekrūro, Malio, Songajaus imperijos. Tačiau tam tikrais laikais vietinės Senegalo tautos turėjo savo valstybingumą.
Viena svarbiausių senųjų Senegalo valstybių buvo volofų tautos sukurtas Džolofas, susiformavęs XIII a. po Malio imperijos nusilpimo.
Nuo XVI a. keičiantis pasaulio geopolitiniams centrams, didžiulę reikšmę įgijo Senegalo pajūrio sritys, kur sustiprėjo Vaalo, Kajoro, Baolio, taip pat senarų valdomos Sinės, Salumo valstybėlės. Visos jos vystė vergų, gumiarabiko prekybą su Europos valstybėmis, palaikė ryšius su europiečių įkurtais pajūrio miestais - Dakaru, Sen Lui. Tuo metu palei Gambiją skverbėsi britai, kurie suformavo koloniją, vėliau tapusią Gambija.
XVIII a. Senegalą labai stipriai paveikė visame Sahelyje išplitę fulbių džihado idėjos. Rytiniame Senegale susiformavus teokratinėms islamiškoms Futa Džalono, Futa Toro valstybėms, fulbiai ilgainiui paėmė valdžią visoje teritorijoje. Jie konkuravo su prancūzais, XIX a. viduryje pradėjusiems ekspansiją iš savo kolonijos Sen Lui. Iki XIX a. pabaigos prancūzai užvaldė visą Senegalo, Malio, Mauritanijos, Aukštutinės Voltos teritorijas, sukurdami Prancūzijos Vakarų Afriką, kurios politiniu centru liko Senegalo pajūris.
1959 m. Prancūzijos Vakarų Afrika iškovojo nepriklausomybę, ir Senegalas tapo nepriklausomas kaip Malio federacijos dalis. 1960 m. federacija suskilo į Malį ir Senegalą. 1982 m. Senegalas bandė susijungti su Gambija, tačiau ši Senegambijos federacija irgi iširo 1989 m.
