Mikronezijos Federacinės Valstijos (Federated States of Micronesia)
Mikronezijos Federacijos istorija yra neatsiejamai susijusi su viso Mikronezijos regiono istorija. Žmonės teritorijoje apsigyveno anksčiausiai prieš 4000 metų, migruodami iš Lapitos kultūros židinių Melanezijoje. Dauguma jų kalbėjo mikronezinėmis kalbomis.
I mūsų eros tūkstantmetyje susiformavo savitos Mikronezijos kultūros. Didesnis centralizuotas darinys buvo Japo salose. Maždaug 500–1500 m. Ponapėje buvo centralizuota 25 000 gyventojų valstybė, (Saudeleur dinastija). Apie tai liudija Nan Madolio (dirbtinių salų ir kanalų miesto) liekanos, vadinamos Okeanijos Venecija. Čiuko atole irgi susiformavo atskiros salų monarchijos.
Iš europiečių pirmieji salas XVI a. pasiekė ispanai, kurie pavadino jas Karolinų salomis ir įjungė į Ispanijos Rytų Indijų sudėtį, drauge su Filipinais, Marianų salomis. XIX a. pabaigoje, pralaimėjusi karą su JAV, Ispanija pardavė Karolinų salas Vokietijai, kuri jas išlaikė iki I pasaulinio karo kaip savo kolonijos Vokietijos Naujoji Gvinėja dalį.
Vokietijai pralaimėjus karą, Karolinų salos kaip tarptautinis mandatas atiduotos administruoti Japonijos imperijai. Jos sudarė dalį Pietų Ramiojo Vandenyno Mandato. Japonijai pralaimėjus II pasaulinį karą, Karolinų salos perėjo JAV administracijai. Ramiojo Vandenyno Salų Globojamosios Teritorijos sudėtyje (kartu su Marianų Šiaurinių Salų, Maršalo salų ir Palau teritorijomis) Karolinų salynas išbuvo iki 1979 m.
1979 m. keturios Globojamosios Teritorijos valstijos (Japas, Ponapė, Kosraė, Čiukas) kartu nutarė sukurti nepriklausomą valstybę, kuri buvo pavadinta Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis. 1986 m. su JAV pasirašius laisvosios asociacijos sutartį, Mikronezijos Federacija galutinai tapo nepriklausoma. Nepaisant to, jos ekonominė bei politinė priklausomybė nuo didžiųjų kaimynių JAV ir Australijos lieka stipri.