Mošoešoe I tarptautinis oro uostas (Maseru / Moshoeshoe)
Tarptautinis Mošoešoe I oro uostas – pagrindinis Lesoto oro uostas. Jis yra Mazenodo miestelyje, apie 20 km nuo šalies sostinės Maseru. Pastatytas 1985 m. ir pavadintas pirmojo basoto valdovo ir šalies įkūrėjo Mošoešoe I garbei.
Oro uostą sudaro du keleiviniai terminalai, atidaryti kasdien nuo 5:00 iki 16:00, ir krovininis terminalas. Kas valandą į Maseru vyksta autobusas, taip pat yra taksi ir minibusai, vykstantys į Maseru.
Kadangi nuo 1997 m. Lesotas nebeturi valstybinių oro linijų, tarptautinius reisus vykdo daugiausia South African Airways. Ši aviakompanija vykdo reguliarius reisus į Johanesburgą. Skrydžius šalies viduje vykdo Mission Aviation Fellowship ir Mountain Airways.
Oro uostą sudaro du keleiviniai terminalai, atidaryti kasdien nuo 5:00 iki 16:00, ir krovininis terminalas. Kas valandą į Maseru vyksta autobusas, taip pat yra taksi ir minibusai, vykstantys į Maseru.
Kadangi nuo 1997 m. Lesotas nebeturi valstybinių oro linijų, tarptautinius reisus vykdo daugiausia South African Airways. Ši aviakompanija vykdo reguliarius reisus į Johanesburgą. Skrydžius šalies viduje vykdo Mission Aviation Fellowship ir Mountain Airways.
| IATA Code | MSU | ICAO Code | FXMM | FAA Code | |
|---|---|---|---|---|---|
| Telefonas | Fax | Elektroninis paštas | |||
| Home Page |
Žemėlapis - Mošoešoe I tarptautinis oro uostas (Maseru / Moshoeshoe)
Žemėlapis
Šalis - Lesotas
 |
 |
| Lesoto vėliava | |
Lesoto valstybingumo istorija prasidėjo XIX a. pradžioje, kai karalius Mošoešoe I konsolidavo basoto tautos gyvenamas teritorijas, apėmusias taip pat ir dalį dabartinės Pietų Afrikos Respublikos. Ši konsolidacija vyko į pietus gyvenusių bantų genčių - zulų, chosų ir kitų - ekspansijos akivaizdoje. Ši ekspansija buvo įvardijama kaip mfekanė ir skatino vienytis.
Valiuta / Kalba
| ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
|---|---|---|---|
| LSL | Loti (Lesotho loti) | L | 2 |
| ZAR | Randas (South African rand) | Rs | 2 |
| ISO | Kalba |
|---|---|
| EN | Anglų kalba (English language) |
| XH | Kosų kalba (Xhosa language) |
| ST | Sesoto kalba (Sotho language) |
| ZU | Zulų kalba (Zulu language) |