Žemėlapis - Kinšasa (Kinshasa)

Kinšasa  – Kongo Demokratinės Respublikos sostinė, vienas iš didžiausių Afrikos miestų ir vienas sparčiausiai augančių megamiestų pasaulyje. Mieste gyvena 15,6 mln. gyventojų. Turi didelį uostą prie Kongo upės, kurios kitame krante įsikūręs Brazavilis, Kongo Respublikos sostinė. Tarptautinis oro uostas. Išvystyta tekstilės, maisto, chemijos, mašinų, statybų pramonė, metalo apdirbimas, motociklų ir dviračių gamyba, laivų statyba ir remontas, medžio apdirbimas. Malupu rajone yra metalurgijos kompleksas. Yra nacionalinis universitetas, dailės menų akademija; etnokultūros muziejus.

Kinšasa pagal socialinės raidos rodiklį smarkiai lenkia šalies vidurkį ir 2019 m. tarp 11 senųjų provincijų vienintelė turėjo ne žemą, o vidutinį socialinės raidos rodiklį (0,577, t. y., panašų kaip Sirijos ar Kenijos vidurkis).

Miestą kaip prekybos postą dar prieš Kongo laisvosios valstybės, privačios Belgijos karaliaus Leopoldo II privačios valdos, įsteigimą 1881 m. įkūrė Henris Stenlis. Pradinis miesto pavadinimas - Leopoldvilis. Anksčiau miesto teritorijoje buvo žvejų ir prekeivių kaimeliai. Miestas sparčiau augti pradėjo 1898 m., baigus tiesti Matadžio-Kinšasos geležinkelį, kuris gerokai palengvino prekių transportą. 1914 m. buvo įrengtas dujotiekis, žaliavinei naftai iš Matadžio į Leopoldvilį gabenti. Bent 1923 m. miestas tapo Belgijos Kongo sostine ir administraciniu centru, pakeisdamas Kongo žiotyse įkurtą Bomos miestą.

1959 m. mieste kilo didelio masto riaušės, per kurias žuvo bent 49 žmonės. Riaušės paskatino Belgija ir Kongo nepriklausomybės aktyvistus sėsti prie derybų stalo ir derėtis dėl šalies nepriklausomybės nuo Belgijos salygų. 1960 m. Kongo DR atkūrus nepriklausomybę tapo nepriklausomos Kongo DR (kurį laiką vadinto Zairu) sostine. Miestas sparčiai augo valdant ilgamečiam Zairo diktatoriui Mobutu, kuomet daug įvairiausių genčių kongiečių iš visos šalies vyko į sostinę ieškoti geriau apmokamų darbų ar bėgdami nuo etninių konfliktų.

1991 m. mieste kilo kareivių riaušės. Kareiviai sukilo po to, kai vyriausybė neišmokėjo jiems atlyginimų. Po riaušių sekė sukilimas, kuris 1997 m. nuvertė Mpbutu režimą. Kinšasa nukentėjo nuo Mobutu vadovybės milžiniškos korupcijos, nepotizmo ir režimo žlugimą sukėlusio pilietinio karo. Nepaisant to, Kinšasa išlieka pagrindinis Centrinės Afrikos kultūrinis ir intelektualinis traukos centras, kuriame klesti muzikantų ir menininkų bendruomenė. Tai taip pat pagrindinis šalies pramonės centras, perdirbančių daug iš kitų šalies vietų atvežtų natūralių produktų.

2001–2019 m. prezidento pareigas ėjęs Žozefas Kabila Kinšasoje nebuvo labai mėgiamas, tad 2006 m. jam iškovojus pergalę ginčytinuose 2006 m. prezidento rinkimuose, mieste kilo didelio masto neramumai, kuriuos slopinti mėgino ne tik JT taikdariai, bet ir Europos Sąjungos dislokuoti kariai (EUFOR RD Congo). Taip pat 2016 m., paskelbus, kad nauji rinkimai bus atidėti dvejiems metams, rugsėjį ir gruodį kilo dideli protestai, kurių metu gatvėse buvo statomos barikados, žuvo dešimtys žmonių, dėl smurto protrūkių buvo priverstos užsidaryti mokyklos ir įmonės.