Žemėlapis - Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein)

Šlėzvigas-Holšteinas  – žemė pačioje Vokietijos šiaurėje, prie Baltijos ir Šiaurės jūrų. Plotas – 15,8 tūkst. km²; 2,8 mln. gyventojų (2007 m.). Sostinė – Kylis. Istoriniame kontekste Šlėzvigui-Holšteinui taip pat priskiriama dalis pietų Jutlandijos, dabar priklausančios Danijai. Iš viso čia gyvena 3,3 % visos Vokietijos gyventojų. 5,1 % visų gyventojų sudaro kitataučiai, daugiausia turkai ir buvusios Jugoslavijos tautos.

Hanzos sąjungos miestas Liubekas ir Vatų jūra yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Absoliuti Šlėzvigo-Holšteino gyventojų dauguma išpažįsta evangelikų tikėjimą, katalikai tesudaro 6,1 proc., didelė gyventojų dalis nepriklauso jokiai religinei bendruomenei.

Šlėzvigas-Holšteinas – modernus ekonomikos ir technologijų regionas. Perspektyviausios ir sparčiausiai augančios ūkio šakos – jūrų bei medicinos technika, biotechnologijos, informacija ir komunikacija, mikroelektronika ir mikrosistemos bei energetikos ir aplinkos technikos gamyba.

1490 m. laikomi Šlėzvigo-Holšteino gimimo metais. Tais metais Danijos karalius Christianas I išrenkamas abiejų žemės dalių hercogu. Ripeno sutartimi jis garantuoja, kad Šlėzvigas ir Holšteinas turi likti „amžiams nedalomi“. Su Danija per šimtmečius neišvengta ir įtemptų momentų. Tai patvirtina vis sužlugdavę sukilimai prieš danų valdovus.

Tik 1920 metais Šlėzvigas-Holšteinas tapo visiškai nepriklausomas nuo danų, kai referendumu buvo patvirtinta siena tarp Šlėzvigo-Holšteino žemės ir šiaurinės kaimynės Danijos. Po 1949 metų Kylio deklaracijos ir 1955 metų Bonos-Kopenhagos deklaracijų Danija ir Šlėzvigas-Holšteinas glaudžiai kaimyniškai bendradarbiauja. Šlėzvigas-Holšteinas nuo 1949 metų yra Vokietijos Federacinės Respublikos savarankiška žemė, o nuo 1990 m. joje įsigalėjo sava konstitucija.